E.Stankevičius neišsilaikęs teisių turėjo baudos balų

Ilgamečio radijo laidų vedėjo, filmų ir įgarsintojo Eidvydo Stankevičiaus vairavimo patirtis – karti.

Nors žurnalistas iki šiol nėra išsilaikęs vairavimo teisių, jau spėjo susirinkti baudos balų ir užmokėti baudą už greičio viršijimą. Tiesa, kaip pats prisipažįsta, tuo nė trupučio nesididžiuoja.

Pradžiugino pareigūnus

- Ar turite vairavimo teises?

- Teisių neturiu, bet automobilį vairavęs esu ne kartą. Tai buvo jaunatviška ir truputėlį kvaila. Man buvo gal dvidešimt penkeri. Pagautas be teisių gavau labai didelę baudą ir daug baudos balų, mane apklausė kriminalistas. Dabar, prisiminęs tai, galvoju, kokia laimė, kad tada nenutiko nieko baisaus, kad nieko nesužalojau ir viskas baigėsi taip, kad galiu tai prisiminti su šypsena.

- Su kokiu automobiliu susijusi ta istorija?

-Tai buvo japoniškas automobilis. Jis man suteikė labai daug skausmo. Velnias, kaip nesmagu visa tai pasakoti… Labai dėl to gėda ir aš tikrai tuo nesididžiuoju. Tuo metu buvo leidžiama važiuoti 50 kilometrų per valandą, o aš prašvilpiau tiltu 150 kilometrų per valandą greičiu ir labai nemalonu prisipažinti, bet man atrodo, kad aš važiavau nupirkti „chebrai“ vyno. Kai ankstyvą rytmetį mane sustabdė policininkai, buvau neprisisegęs diržo ir neturėjau teisių. Policininkai paprašė teisių, o aš pasakiau, kad neturiu. Dar prieš tai paklausė, ką čia darau, atsakiau jiems, kad mokausi vairuoti. „Tu ką, kvailas?“ - sako jie man. Kai pasakiau, kad neturiu teisių, paklausė, ar pamiršau. Paaiškinau, kad visiškai neturiu. Policininkai buvo dviese. Atsimenu, kaip jie suplojo rankomis ir nusivežė mane į tam tikrą įstaigą, kurią mes Vilniuje vadiname Giraite. Man reikėjo eiti į teismą, turėjau sumokėti apie keturis tūkstančius litų baudos. Man skyrė šešis balus iš neegzistuojančių teisių. Tuos balus įrašė į kompiuterį. Jei per tuos metus būčiau išsilaikęs teises, jie man būtų į jas įrašyti. Po to dar porą kartų sėdėjau prie vairo.

Žavi BMW gracija

- Kaip reaguodavo policijos pareigūnai sužinoję, kad važinėjate be teisių?

- Baisiausiai nustebdavo. Aišku, man tekdavo sugalvoti kokią nors įtikinamą istoriją, kad išsisukčiau. Bet aš nebuvau piktybinis vairuotojas. Aš važinėjau gerai. Kaip mano draugė, Violeta Riaubiškytė sako: „Arba žmogui skirta vairuoti, arba ne“. Manau, kad man vairuoti skirta. Turiu gerą intuiciją, jaučiu atstumą, visada važiuodavau pagal taisykles.

- Kokius mėgstate automobilius ir kodėl?

- Man labai patinka vokiški automobiliai. Jei kada nors gyvenime galėčiau sau leisti turėti automobilį, tai norėčiau septintos klasės BMW. Visai ne todėl, kad man, kaip vyrui, reikėtų didelio automobilio. Man tai – labai stilinga mašina. Manyje telpa ir meniški, ir elegantiški pradai. Todėl ir automobilyje man reikalingi ne tik veržlumas, bet ir elegancija. Man regis, BMW automobilyje tai puikiai dera. Labai smagūs ir „Audi“ automobiliai. Nieko prieš neturėčiau ir dėl kai kurių prancūziškų mašinų. Neišdildomą įspūdį paliko švediškas automobilis ,,Saab” - elegantiškas ir stiprus visomis prasmėmis. Neperdėtas, neišpūstas ir nepižoniškas.

- Kokia transporto priemone naudojatės dažniausiai?

- Nenoriu, kad nuskambėtų pagyrūniškai, bet automobilio neturiu, nes man gyvenime ir taip sekasi. Turėjau mėgstamą darbą, gerai uždirbdavau ir leisdavau sau važiuoti taksi. Mėgstu ir pasivaikščioti. Mielai automobilį turėčiau, reikia tik išsilaikyti teises. Apie tai jau galvoju. Gal net šią vasarą.

Piktasis taksistas

- Gal atsimenate įspūdingesnį nuotykį iš kelionių taksi automobiliu?

- Kartą teko įsėsti į nervingo taksisto automobilį. Pamenu, kad važiavau iš namų į darbą Spaudos rūmuose. Netoli jų taksistas trinktelėjo į pro šalį ėjusią panelę. Nusikeikė. Važiuojame toliau. Jis tyli. Man kažkas „pamajakino“, o jis kad pradės klausinėti, ką aš esu prisidirbęs. Taip piktai bendravo su manimi, kad nežinojau, ar man išlipti, ar važiuoti toliau.

- Kaip manote, kas lemia vienodų automobilių gausą Lietuvoje?

-Tai, kad Lietuvoje daug panašių automobilių, - ekonominės situacijos padarinys. Daugelis mano, kad nauji automobiliai – brangoki. Manau, kad nenaują automobilį už du ar tris tūkstančius eurų galima nusipirkti ir pasireikšti kūrybiškai. Juk išskirtinis mūsų tautos bruožas – kūrybingumas. Žinoma, žmonės apskaičiuoja ir kiek kainuos automobilio eksploatacija.

- Eidvydai, ko palinkėtumėte Lietuvos vairuotojams?

- Galvoju, kad būtų galima paskatinti vairuotojus būti mandagesnius. Koks žmogus gyvenime, toks ir kelyje. Sėdintiems šalia vairuojančio asmens palinkėčiau pakantumo: būkite žmonės, nebambėkite. Juk žinote tas anekdotinės situacijas, kai šalia vairuojančiojo sėdi vyras ar žmona ir visą kelią bamba.