Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pakvietė senjorus į specialias saugaus eismo pamokas.

Mokosi vairuoti

Trijose Kauno vairavimo mokyklose vykusi nemokama pamoka 60 metų ir vyresnio amžiaus vairuotojams sulaukė didelio dėmesio.

Į vairavimo mokyklos „ARV Auto“ salę praėjusią saitę susirinko būrys senjorų – tarp jų penkios moterys. Dar prieš paskaitą vairavimo mokyklos direktorius Valdas Šlepikas pasakojo, kad jų mokyklos savotiškas rekordas – vairuotojo pažymėjimą gavęs 73-ejų metų vyras iš Kėdainių rajono. Direktorius pastebėjo, kad išmokti vairuoti vis dažniau pasiryžta ir 50–65 metų tautiečiai.

Paskaitą vedęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialistas Kęstutis Lelekauskas senjorams priminė dažniausiai daromas klaidas.

Į sąrašą pateko ne visada rodomas posūkis, pervertinamas savo reakcijos staigumas, neatidumas ties pėsčiųjų perėjomis esant prieblandai ir viršytas greitis.

„Geras greitis yra toks, kuriuo važiuodamas gali staigiai sustabdyti. Viską kelyje lemia žmonių drausmė. Turime liūdną statistiką – daugiausia eismo įvykių užfiksuojama antradieniais ir trečiadieniais 8–9 ir 16–17 val.“, – pastebėjo K.Lelekauskas.

Painiausios sankryžos

Senjorams buvo pademonstruotos nufilmuotos dešimt painiausių Kauno sankryžų, o specialistai paaiškino, kaip jose orientuotis ir išvengti avarinių situacijų.

M.K.Čiurlionio įkalnė, Savanorių ir Šiaurės prospekto sankryža, VI forto žiedas su itin sudėtingu persirikiavimu bei, pasak specialistų, ne itin protingai nubrėžta ištisine linija, Panerių gatvės žiedas – tai tik keletas vietų, kuriose dažniausiai vairuotojai sukuria avarines situacijas.

Įdėmiai klausėsi

Keletas senjorų sakė aktyviai vairuojantys, o kiti tik atėjo su bičiuliais. Paklausti, kodėl vairuoja, visi beveik vienbalsiai atsakė, kad „vairuoti geriau, nei vaikščioti, tačiau mieste pensininkams važinėti nėra reikalo“.

„Taip, vairuoju. Teises gavau 1990 m. Neįsivaizduoju, ką reikėtų daryti, jei nemokėčiau važiuoti – tektų atsisakyti apsilankymų sodyboje ir kitose vietose. Nors kitur daug nevažinėju, neturiu tiek daug drąsos ir pensija nedidelė – neužtenka benzinui“, – sakė pamoką įdėmiai klausiusi Zita Jonušauskienė.

Ji teigė kol kas nemalonumų gatvėse išvengusi – tik praėjusiais metais įvažiavo į lietaus užpildytą duobę. Senjorės teigimu, ji nenukentėjo, bet automobilis apgadintas smarkiai.

Liūdni skaičiai

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, mūsų šalis pagal žuvusiuosius keliuose 1 mln. gyventojų 2011 m. – ketvirta Europoje po Rumunijos, Graikijos ir Serbijos. Praėjusiais metais netekome 93 gyventojų.

Šiais metais, Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, Kauno apskritis užima antrą vietą po Vilniaus pagal žūtis keliuose – iki rugsėjo vidurio čia žuvo 32 žmonės.

66 proc. avarijų kaltininkai – vairuotojai.