Pereiti į pagrindinį turinį

Jaunimo motyvacija vairavimui silpsta: automobilis jau nebėra laisvės simbolis

2018-06-27 18:00

Brandos atestatas ir vairuotojo pažymėjimas – būtent tokiomis šios vasaros svajonėmis gyvena dauguma abiturientų. Turėti vairuotojo pažymėjimą mūsų šalyje vis dar svarbu kaip ir pasą, tačiau Vakarų Europos mokslininkai pastebi, kad vis daugiau jaunų, 18–20 metų žmonių neskuba įgyti teisės vairuoti.

Jaunimo motyvacija vairavimui silpsta: automobilis jau nebėra laisvės simbolis
Jaunimo motyvacija vairavimui silpsta: automobilis jau nebėra laisvės simbolis / Shutterstock nuotr.

Nugali internetas

Lozanos universiteto mokslininkas Vincentas Kaufmannas teigia, kad mažėjantį jaunimo susidomėjimą vairuotojo pažymėjimu lemia tai, jog Vakarų Europos šalyse gerėja susisiekimas viešuoju transportu miestuose ir kad išlaikyti automobilį tampa vis brangiau.

Be to, itin svarbiu jauno žmogaus gyvenimo palydovu tampa mobilusis telefonas ir internetas, kurių naudojimo neįmanoma suderinti su vairavimu.

Mokslininkai skaičiuoja, kad prieš penkiolika metų apie 75 proc. 18–20 metų jaunuolių jau turėdavo vairuotojų pažymėjimą, dabar ši grupė asmenų sumažėjo iki 65 proc.

Pasak Ženevos kantono Transporto biuro Finansų departamento vadovo, anksčiau 18–20 metų asmenys, vos baigę mokyklą, skubėdavo įgyti vairuotojo pažymėjimą, dabar taip nėra. Dažniausiai jie į vairavimo mokyklas užsuka artėjant 25-eriems metams. "Dauguma apklaustų jaunuolių Šveicarijoje mano, kad turėti automobilį yra senamadiška ir nekieta. Tarp jaunuolių atsiranda tokių, kurie automobilius kritikuoja dėl taršos ir nuodingų išmetamųjų dujų, kitiems turėti nuosavą automobilį yra per brangus malonumas – vairavimo kursų kaina Šveicarijoje siekia apie 1 000 frankų (apie 860 eurų). Be to, nemažai kainuoja ir automobilio draudimas", – sako V.Kaufmannas.

Mokslininkai pastebi ir tai, kad jaunų žmonių gyvenime automobilių vietą užiima kiti kieti dalykai, pavyzdžiui, išmanieji prietaisai. "Kai kurie jaunuoliai atkreipia dėmesį, kad keliaujant jiems daug maloniau ir įdomiau naudotis mobiliuoju telefonu ir nešvaistyti laiko vairavimui. Be to, jie atsakingai pabrėžia, kad vairuoti ir naudotis mobiliuoju telefonu – neįmanomas derinys, todėl jie renkasi vietą greta vairuotojo, o ne prie vairo", – sako profesorius.

Miestas prieš kaimą

Vis dėlto, kalbėdami apie kaimiškąsias vietoves, mokslininkai vardija kitokius skaičius. Pasak jų, mažesniuose miestuose, nutolusiuose nuo megapolių, norinčiųjų gauti vairuotojo pažymėjimą jaunuolių skaičius netgi didėja.

"Tokių tendencijų priežastys irgi gana aiškios – provincijoje prastesnės susisiekimo viešuoju transportu galimybės, visos reikalingos institucijos, tokios kaip bankas, paštas, ugdymo ir gydymo įstaigos, galų gale parduotuvės yra daug toliau. Tad turėti nuosavą automobilį ir vairuoti yra viena iš kokybiško gyvenimo užtrikrinimo priemonių", – pastebi V.Kaufmannas.

Beje, šios dvi skirtingos grupės neišlygina pusiausvyros, nes didžioji dauguma jaunuolių iš kaimiškųjų vietovių traukia į miestus, o miestuose jiems būtinybė turėti vairuotojo pažymėjimą, kartu ir automobilį nebėra tokia didelė.

Automobilis nemažai daliai Vakarų Europos jaunuolių jau nebėra laisvės simbolis.

Mokslininkai fiksuoja skirtumus tarp tų jaunuolių, kurie anksčiau baigė mokyklas ir įgijo profesijas, ir tų, kurie tęsia mokslus universitetuose.

"Tuomet, kai žmogus dirba, sakykime, kažkokioje gamykloje, jam nuosavas automobilis reikalingesnis nei tam, kuris vis dar mokosi universitete ar dirba biure", – tvirtina V.Kaufmannas.

Jis pateikia ir motyvus. Pramoniniai rajonai įsikūrę miesto pakraščiuose arba apskritai toliau nuo miesto, tad iki jų sunkiau nusigauti viešuoju transportu, priešingai nei tiems, kurie darbuojasi kokioje nors firmoje biurų pastate mieste – viešojo transporto infrastruktūra čia išvystyta labiau, galima daug kur nueiti pėsčiomis ar surasti alternatyvią transporto priemonę. "Vienaip ar kitaip Vakarų Europoje tendencija aiški – automobilių populiarumas tarp jaunų žmonių mąžta. Automobilio kaip gero gyvenimo ženklo ar saviraiškos simbolio prasmė mažėja. Automobilis nemažai daliai Vakarų Europos jaunuolių jau nebėra laisvės simbolis", – tvirtina V.Kaufmannas.

Vytauto Petriko nuotr.

Svarba nemažėja

Kalbėdami apie situaciją Lietuvoje, vairavimo mokyklų vadovai tokių tendencijų nepastebi – liūto dalį siekiančių įgyti vairuotojo pažymėjimą vis dar yra 18–19 metų jaunuoliai, dažniausiai baigiantys arba jau pabaigę mokslus vidurinio ugdymo įstaigose.

Yra vairuotojų rengimo specialistų, kurie pastebi, kad kai kurie jaunuoliai jaučia ne norą, o būtinybę įgyti teisę vairuoti automobilį.

"Pas mus vis dar gajus įsitikinimas, kad kiekvienas darbuotojas privalo turėti jei ne automobilį, tai būtinai B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, – pažvelkite į darbo skelbimus. Yra tokių darbo pasiūlymų, kur žmogui niekuomet neprireiks sėsti prie vairo, tačiau tai, kad jis turi B kategoriją, priskiriama prie pranašumų", – pastebi sostinėje veikiančios vairavimo mokyklos "Amplius LT" vadovas-vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas. Vis dėlto specialistas įsitikinęs, kad ši nuostata netrukus turėtų išnykti. "Nors vairavimo mokykloje daugiausia 18–20 metų mokinių, tačiau jų motyvacija turėti vairuotojo pažymėjimą vis mažesnė. Paklausus, kodėl reikia vairuotojo pažymėjimo, tenka išgirsti įvairių atsakymų – draugai lanko kursus, tėvai pasiūlė, neretai šeimose vis dar gyva tradicija, kad ypač vaikinams 12 klasių baigimo proga apmokami vairavimo kursai, tačiau tokių, kurie laukė, kol galės pradėti mokytis vairuoti, procentas vis mažesnis", – sako specialistas.

Tad, kalbant apie tai, kad reikia atsisakyti automobilių, pirmiausia reikia parodyti žmonėms, jog jų naudojamu maršrutu bus galima lengvai judėti ir be automobilio.

Didelę motyvacijos stoką pašnekovas pastebi tuomet, kai besimokantys vairuoti jaunuoliai patiria pirmuosius sunkumus – nepasiseka atlikti kažkokių manevrų, sunku įvykdyti instruktoriaus užduotis. Neretai nutinka ir taip, kad mokinys apskritai nutraukia vairavimo mokymosi procesą. Vis dėlto specialistas sutinka, kad yra ir priešingų variantų, kai mokiniai, patyrę pirmuosius sunkumus prie vairo, dar labiau užsispiria ir siekia tikslo.

Mums dar toli

Panašiomis mintimis su dienraščio skaitytojais dalijasi  vairavimo mokyklos "ARV-Auto" vadovas Valdas Šlepikas. Reaguodamas į užsienio mokslininkų pateikiamą statistiką, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad kai kuriose Vakarų Europos šalyse išlaikyti automobilį yra ganėtinai brangus ir sunkiai įkandamas malonumas jaunam, tik besimokančiam žmogui.

"Taršos mokesčiai, didelės draudimo ir apskritai automobilio eksplotacijos kainos ir, pripažinkime, geriau pritaikyta ir išvystyta infrastruktūra yra tie veiksniai, kurie gali lemti, kad jaunimas pasvarsto, ar verta skubėti gauti vairuotojo pažymėjimą", – mintis dėstė specialistas.

Būtent tinkamą infrastruktūrą – gerai išvystytą viešojo transporto sistemą, dviračių takus – V.Šlepikas mini sąraše dalykų, kurie ir Lietuvos jaunuolius priverstų svarstyti, ar neverta palūkėti metus kitus po mokyklos baigimo ir neskubėti gauti vairuotojo pažymėjimo. Jis atsiminė ir 10–15 metų senumo įvykius, kai į vairavimo mokyklas plūstelėjo ir vyresnio amžiaus žmonės.

"Į mūsų mokyklos filialus Prienuose, Kazlų Rūdoje atėjo vyresni žmonės todėl, kad buvo panaikinta daug viešojo transporto maršrutų arba jie suretinti ir žmonėms tiesiog buvo itin apribotos galimybės judėti, todėl jie persėdo į nuosavus automobilius. Tad, kalbant apie tai, kad reikia atsisakyti automobilių, pirmiausia reikia parodyti žmonėms, jog jų naudojamu maršrutu bus galima lengvai judėti ir be automobilio. Kol taip nebus, nemanau, kad stebėsime tendencijas, apie kurias skelbia Šveicarijos mokslininkai", – pasakojo vairavimo ekspertas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų