„Kelių mokestis pagal naują tvarką mažiems krovininiams automobiliams bus žymiai brangesnis. O elektromobilių savininkai gauna tik paramą ir nieko papildomai nemoka į biudžetą“, – skundėsi Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys.

Elektromobilių vairuotojai neperka degalų, tad nemoka ir akcizo, kurio dalis skiriama kelių priežiūrai ir remontui.

„Palaukite – mes investavome pirkdami elektromobilį, statydami saules paneles. Tam irgi reikia sukaupti pinigų. Iš kur jų gauti? Mes gavome valstybės paramą statant saulės elektrinę, ji atėjo iš kažkieno kito sumokėtų mokesčių. Turbūt geriausia paimti iš to, kas šiandien teršia, ir atiduoti tiems, kas investuoja į švarias technologijas“, – svarstė „Elinta Motors“ direktorius Laurynas Jokužis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Elektromobilių vairuotojai nemoka nei kelių mokesčių, nei akcizų, bet jie nekenkia sveikatai tiek, kiek iškastinis kuras. Oro užterštumas sukelia ligų, kurios tiek kainuoja, kad tie, kas degina iškastinį kurą: benziną, mazutą, durpes, anglis, – turėtų apmokėti ir sveikatos sąskaitą“, – akcentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad teršia ir elektromobiliai – jie dėl baterijos yra sunkesni, vadinasi, labiau dyla padangos, kelių asfaltas.

„Elektromobiliai yra sunkesni. Jų išmetimai, preliminariais duomenimis, apie 8 proc. didesni dėl padangų susidėvėjimo negu įprastų automobilių“, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Vilma Bimbaitė.

Diskusiją aštrina ir šią savaitę uždegta žalia šviesa brangesnių degalų įteisinimui. Pusantrų metų vilkintoms akcizų pataisoms pritaria Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.

„Jeigu norime žaliąją transformaciją padaryti, turi būti kažkokia paskata. Negali, norėdamas pasiekti rezultatų, vien per mokestinę naštą smaugti segmentus, kurių turėtų atsirasti daugiau“, – pažymėjo Seimo narys Saulius Skvernelis.

Kitąmet gali didėti degalų akcizai, mažėti lengvatų iškastiniam kurui, o po trejų metų prisidėtų ir anglies dvideginio mokestis.

„Kiekvienais metais keičiamas procentas, kiek pinigų tenka Kelių priežiūros ir plėtros programai ir kiek į bendrą biudžetą įkrinta. Tačiau akcizai nukreipti ir į tai, kad mažintų vartojimą. Mano, aplinkos ministro, uždavinys yra sukurti mechanizmus, kurie skatintų šildymo, transporto, elektros, gamybos ir kitus sektorius eiti žalesniu keliu“, – S. Gentvilas.

„Elektromobilis kaip šventa karvė, bet ateityje, manau, valdžios siekis yra, kad nei mažesnes pajamas gaunantys žmonės, nei daugiabučių gyventojai neturėtų nuosavų automobilių“, – spėliojo V. Baršys.

Ateityje, manau, valdžios siekis yra, kad nei mažesnes pajamas gaunantys žmonės, nei daugiabučių gyventojai neturėtų nuosavų automobilių.

Kol verda diskusija, ar turi prie kelių elektromobiliai prisidėti, ar ne, Susisiekimo ministerija atskleidžia savo planus.

„Ateityje reikia galvoti, kada transportas pasikeis ir elektromobiliai bus pagrindinė transporto priemonė, ir dėl finansavimo reikės kažką galvoti. Jeigu degalai pasikeitė, gal forma keisis. Greičiausiai tai bus kažkoks elektromobilių mokestis arba kelių mokestis“, – svarstė Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovas Vladislavas Kondratovičius.

„ES strategija – mokėti turi tie, kas dabar teršia. Manau, tikrai ne vienus metus elektromobiliams reikia šioje vietoje daryti išimtį“, – pabrėžė L. Jokužis.

„Manau, po penkerių metų jau reikės galvoti ir žiūrėti, kaip viską sudėlioti“, – sakė V. Kondratovičius.

Remiantis balandžio „Regitros“ duomenimis, šiuo metu iš viso Lietuvoje registruota apie 61 tūkst. hibridinių lengvųjų automobilių, vien elektra varomų automobilių yra kiek daugiau nei 8 tūkst.