„Jei esate įpratę iš mašinos į biurą ir atgal vaikščioti, tai viskas gerai, bet netgi jeigu į savo biurą važiuojate iš užmiesčio ir užklumpa staigi pūga, nuslydimas, ar sugenda automobilis, kol prisikviesite pagalbą, galite, jeigu neveikia variklis, natūraliai pradėti šalti. Jeigu dar bevaikščiodami aplink automobilį sušlapsite, – problema, vadinasi, tinkama avalynė. Jei ir ne ant kojų, tai į automobilį įsimesti kažką, kas tiktų tokiam metų laikui. Kalbant apie automobilį, jį reikėtų „prifarširuoti“ kaip kalėdinę antį naudingais daiktais. Mano patarimas: jei žiema, tai pirmiausia platus kastuvėlis, skirtas kasti sniegui. Jų yra sulankstomų, trumpų, lengvai telpančių į bagažinę. Jeigu tai kitoks sezonas – tinka ir kastuvėlis, skirtas, tarkime, užbuksavus šlapioje vietoje pakasti ir gruntą. Kirvukas, pjūklas medžiui – tai dalykai, kurie net būna integruoti į universalius įrankius, jie yra rinkoje, galima nusipirkti specialius, užimančius mažai vietos. Užvirtus ant kelio nedidelei šalai, medžiui, galima suteikti sau pagalbą. Kas važiuoja į sudėtingas sąlygas, yra specialūs ištraukėjai užklimpus“, – patarė atsargos majoras, išgyvenimo kursų instruktorius sakė Albertas Daugirdas.

V. Skaraičio. / BNS nuotr.

Pasak jo, jei ekipaže važiuoja silpnesni komandos nariai, dėl kurių galima užtrukti ir ilgiau, reikėtų paskaičiuoti, kiek degalų turite. Bent pusę bako degalų reikia turėti nuolat. O žiemą praverstų turėti ir beveik pilną baką. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jeigu taip kaip Amerikoje parai užstrigote užsnigti, jūs galėsite šildytis su pertraukomis gana ilgai, o jei esate įpratę važiuoti su penkiais litrais, turėsite bėdos. Turėkite alternatyvą tokiam gedimui kaip: neveikia variklis. Tam pravers šilta antklodė, miegmaišis – šiltos priemonės, kurios jums ar jūsų šeimos nariams galėtų padidinti komfortą, išgyvenamumą. Reikėtų turėti cheminių šiltukų rankoms, kojoms, kūnui. Jų galima įsidėti į stalčiuką mašinos priekyje, į dureles. Jei neveikia variklis, jais galima padidinti komfortą savo šeimos nariams. Degtukai arba degiklis, nebijantis vėjo, – su juo paėmęs peilį galiu užsikurti lauželį“, – aiškino specialistas.

Jei vairuotojas įstrigo pusnyje, teigė A. Daugirdas, reikėtų pažiūrėti, kad per dujų išmetimo vamzdį vyktų procesai – dujos nepatektų į automobilio vidų. Kitaip galima neišvengti nelaimės ir užmigti visam laikui. Tuo atveju, kai reikia galvoti apie degalų taupymą, kartas nuo karto pašildžius reikėtų pravėdinti automobilį, nes keli žmonės mažoje erdvėje iškvėpuoja deguonį.

„Reikia pagalvoti ir apie tai, kiek toli esate nuo urbanizuotos vietovės, ar turite telefoninį ryšį. Jei neturite, galbūt reikės paėjėti kažkiek pėsčiomis. Taip pat numatyti tokius veiksmus kaip: kiek jūsų bandymai iškraus telefoną. Ar turite automobilio viduje laidų, kuriais galėtumėte įkrauti telefoną, ar turite atsarginę telefono bateriją, kad išsikviestumėte pagalbą“, – pasakojo atsargos majoras, išgyvenimo kursų instruktorius.

Žinoma, jei palikus automobilį užpustytame kelyje nusprendžiama eiti ieškoti pagalbos, reikėtų įsivertinti savo fizines galimybes įveikiant atstumus. Taip pat reikėtų turėti žemėlapį, navigaciją ar kelių knygą. Šilti rūbai, priemonės, kuriomis būtų galima apsisukti batus bei galvos apdangalas – irgi svarbu. Neturint šių dalykų galima patekti į bėdą ir žūti pakeliui.