– Ar girdėjote, kokį garsą skleidžia jūsų dalijami gyvūnus atbaidantys švilpukai?

– Net nežinau, kokį garsą jie skleidžia, nes nedarau nusižengimų ir neišbėgu į kelią neleistinoje vietoje (juokiasi). Pasak gamintojų, šis prietaisas atbaido į kelią išbėgusius gyvūnus.

– Tokia švilpukų dalinimo akcija Lietuvoje rengiama ne pirmą ir ne antrą kartą?

– Ši akcija tikrai ne pirma, nes pastebima, kad tai skatina vairuotojus susimąstyti apie saugumą kelyje, kokie pavojai galimi migruojant miško gyvūnams.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tai – gera akcija. Tokiu būdu vairuotojai motyvuojami elgtis atsakingai. Kad turint tokį švilpuką neužtenka jį vežiotis automobilyje. Kad jis tinkamai veiktų, pirmiausia, jį reikia uždėti.

– Kai dalijate švilpukus, ar sustabdyti vairuotojai nesutrinka, koks čia daiktas? Gal matyti, kad žmonėms vis dar stinga informacijos apie tai?

– Be abejo, tų saugumą kelyje užtikrinančių priemonių nemažai. Vis atsiranda naujų. Ultragarsiniai laukinius gyvūnus atbaidantys švilpukai iš tų, kuriuos daliname ne pirmą kartą. Nepaisant to, žmonės gal išties per mažai domisi tiek naujomis Kelių eismo taisyklėmis (KET), tiek naujomis prevencinėmis priemonėmis, per mažai skiria dėmesio tam, kad kelionė automobiliu būtų maksimaliai saugi.

– Šie švilpukai yra nesunkiai tvirtinami: nereikia nei įrankių specialių, nei grąžtų ar suvirinimo prietaisų..?

– Tikrai taip. Skeptikams, kurie mano, kad jo poveikis menkas, sakau, kad tai nereikalauja tam nei įgūdžių, nei specialių įrankių. O pritvirtintas prie automobilio šoninio stiklo galbūt padės išvengti susidūrimo su gyvūnu. Išgelbės jo ir keleivių gyvybę.

Norėtųsi, kad tai būtų ne tik skatinama, toleruojama, bet kad žmonės dalintųsi šia informacija apie prevencines priemones su draugais. Juk nesudėtinga nuvažiuoti į parduotuvę ir nusipirkti.

– Kiek kainuoja tokie gyvūnus atbaidantys švilpukai?

– Tikslios kainos nežinau, bet, manau, kad atsieina nedaug. Skandinavijos šalyse kiekvienas vairuotojas turi tokius ant automobilio įmontuotus prietaisus. Jie tikrai netrukdo ir tikrai padidina saugumą. Nors viena išgelbėta žmogaus gyvybė, manau, nors vienas išvengtas eismo įvykis, nors vienas gyvūnas neperėjęs ir nepastojęs vairuotojams kelio, manau, jau prisideda prie mūsų saugumo.

– Sakoma, geriausia apsauginė priemonė nuo laukinių gyvūnų – tvora. Gal gamtininkai ir paprieštarautų, nes tai trukdo gyvūnų migracijai. Tai vis dėlto susidūrimų kelyje su gyvūnais daugėja ar statistika išlieka panaši?

– Nesutikčiau, kad geriausia priemonė yra tvora. Saugiausia priemonė yra budrus, atsakingas, sąmoningas ir saugus vairuotojas, kuris maksimaliai skiria dėmesio, kaip jis dalyvauja eisme. Kuris tam tikruose kelio ruožuose būna pasirengęs laiku sustabdyti transporto priemonę gyvūnui išėjus į kelią.

Saugiausia priemonė yra budrus, atsakingas, sąmoningas ir saugus vairuotojas, kuris maksimaliai skiria dėmesio, kaip jis dalyvauja eisme.

O eismo įvykių, kurių kaltininkai laukiniai gyvūnai, šiek tiek daugėja, nes daugėja ir miško gyventojų. Ir sužalojimų daugiau fiksuojama. Tai verčia susirūpinti ir imtis apsaugos priemonių, kurios padeda tų nelaimių išvengti. Jeigu mes daugiau skirsime dėmesio, kaip mes dalyvaujame eisme, ypač tamsiuoju paros metu, važiuojant pro miškingas vietoves.

Žinoma, daug lemia ir infrastruktūros sprendimai. Kur žinomi gyvūnų takai kertasi su keliu, automagistrale, – tose vietose būtų gerai visur įrengti gyvūnų perėjimo takus, nekliudant nei eismui, nei gyvūnams.

– Minėjote, kad žinomi gyvūnų migracijos takai. Ar policija turi kokią juodą dėmę žemėlapyje: rajoną ar apskritį, kur susidūrimai su gyvūnais kelyje itin dažni?

– Be abejo, teritorinės policijos įstaigos atlieka ir tokių eismo įvykių analizę. Žino, kuriose vietose dažnesni susidūrimai su gyvūnais. Ir imamasi priemonių: įrengiami tam tikri įspėjamieji ženklai. Taip pat – tos pačios prevencinės priemonės dalinamos tam, kad skatintų vairuotojų budrumą, kad tokiuose pavojinguose kelio ruožuose būtų pasirengę netikėtam laukinių gyvūnų pasirodymui kelyje.

– Gal vairuotojai nepelnytai nuvertina tuos ženklus, nes mano, kad tai neapsaugos nuo susidūrimo. Ar pastebite tokį abejingumą mūsų vairuotojų tarpe?

– Pastebima tendencija, kad vairuotojai tikrai ne į visus kelio ženklus kreipia reikiamą dėmesį. Galbūt reaguoja labiau į greičio ribojimo ženklus. Reikėtų suvokti, kad tokie įspėjamieji ženklai „Laukiniai gyvūnai“ ne be reikalo statomi. Kad jie įspėja apie galimą pavojų. Pamačius tokį ženklą, kiekvienas turėtų pagalvoti, kad tam tikrame kelio ruože yra didesnė tikimybė susidurti su į kelią išėjusiais laukiniais gyvūnais. Kad vairuotojas turi pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad neįvyktų susidūrimas, kad būtų pasiruošęs greitai sustabdyti transporto priemonę. Ir vėlgi, galbūt išgelbėti savo ir vežamų keleivių gyvybę.