Įmonėms – 54,77 mln. eurų

Susisiekimo ministerijos sudarytomis finansinėmis skatinamosiomis priemonėmis senas taršias transporto priemones pakeis aplinkai draugiškais 195-iais elektriniais autobusais Klaipėdos, Šiaulių, Kretingos, Plungės, Biržų, Elektrėnų, Raseinių, Joniškio, Skuodo, Kazlų Rūdos, Pakruojo, Švenčionių ir Akmenės savivaldybėse dirbantys keleivių vežėjai.

Šiemet anksčiausiai finansavimas įsigyti 80 elektra varomų autobusų buvo suteiktas Vilniaus, Kauno, Ukmergės, Vilkaviškio, Kaišiadorių ir Trakų rajonų savivaldybių vežėjams.

Lietuvos didžiųjų ir mažesnių savivaldybių vežimo paslaugas teikiančioms įmonėms 2024-aisiais jau skirta iš viso 54,77 mln. eurų. Kartu su 275 ekologiškais autobusais taip pat numatyta lėšų šių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūrai įrengti.

1,36 mln. eurų numatyta netrukus startuosiančiai priemonei, suteiksiančiai galimybę įmonėms, gaminančioms arba surenkančioms elektrines transporto priemones, patobulinti savo pajėgumus ir paskatinti visai netaršių M2 ir M3 klasės elektrinių transporto priemonių gamybą Lietuvoje.

Rekordinės investicijos

„Susisiekimo sektoriaus dekarbonizacijoje kol kas stipriau pažengę didieji Lietuvos miestai. Vis dėlto tikimės, kad, esant rekordinėms investicijoms ir mūsų sudarytoms palankioms sąlygoms, prie transporto sektoriaus transformacijos noriau jungsis ir mažesnieji miestai. Neabejoju, kad dar per šį dešimtmetį Lietuvos autobusų parkai pasikeis neatpažįstamai“, – sakė Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

Per šį dešimtmetį Lietuvos autobusų parkai pasikeis neatpažįstamai.

Didelį impulsą duos ir tai, kad nuo 2026 m. visos įsigyjamos viešojo transporto priemonės Lietuvoje turės būti varomos alternatyviaisiais degalais.

Šiuo metu šalyje įregistruoti 8 055 autobusai ir troleibusai, iš kurių alternatyviaisiais degalais varomi tik 900.

Pokyčiai rinkoje

Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, per pirmą 2024 m. pusmetį nulinės emisijos autobusų įregistruota 45 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Jų rinkos dalis padidėjo nuo 13,7 iki 15,5 proc.

Vokietijoje nulinės emisijos autobusų registruota 25,2 proc., o Ispanijoje – 21,6 proc. daugiau. Didžiausia elektrinių autobusų rinka – Prancūzijos – pagal pardavimus smuko 16,4 proc.

Šiuo metu pagal registruojamų elektrinių autobusų kiekį pirmauja Jungtinė Karalystė, kur elektriniai autobusai (ACEA juos vadina elektra įkraunamais autobusais) užėmė 22 proc. rinkos dalį.

Hibridinių elektrinių autobusų pardavimas sumažėjo 7,5 proc., jie dabar sudaro 9,3 proc. rinkos.

Dyzelinių autobusų registracija išaugo 35,3 proc., o jų rinkos dalis padidėjo nuo 65,1 iki 68,5 proc.

Tiek nulinės emisijos, tiek dyzelinių autobusų registracijų daugėjimas aiškinamas sumažėjusiu hibridinių ir kitų (pvz., SGD) autobusų pardavimu.