Siūloma, kad tokiais atvejais policija užfiksuotų eismo įvykio vietą, duomenis (nuotraukas, schemą ir kt.) ir perduotų draudikams.

„Po­li­ci­ja už­fik­suo­tų to­kį įvy­kį. Tuos duo­me­nis per­duo­tų trans­por­to prie­mo­nių val­dy­to­jų ci­vi­li­nę at­sa­ko­my­bę ap­drau­du­siems drau­di­kams ir jie jau spręs­tų, ku­riam trans­por­to prie­mo­nės val­dy­to­jui at­si­ran­da ci­vi­li­nė at­sa­ko­my­bė už ža­los pa­da­ry­mą“, – praėjusį ketvirtadienį  Seimui pateikdama įstatymo pataisas sakė A. Bilotaitė.

Pagal pasiūlytą reguliavimą, kai nesutariama dėl eismo įvykio aplinkybių ir kompetentingos institucijos neatlieka tyrimo, turtui padarytos žalos dydį, kaltininką nustatytų atsakingas draudikas.

A.Bilotaitės teigimu, priėmus įstatymo pataisas, policijai sumažėtų darbo krūvis, ji būtų at­lais­vin­ta  nuo per­tek­li­nių funk­ci­jų.

„Pa­gal da­bar­ti­nį reg­la­men­ta­vi­mą, jei­gu įvyks­ta eis­mo įvy­kis, ku­ria­me ne­žu­vo joks as­muo ar­ba ne­bu­vo su­žeis­tas, eis­mo da­ly­viai ga­li ne­kvies­ti po­li­ci­jos ir pa­tys de­kla­ra­ci­jo­je nu­brai­žy­ti sche­mą, ap­ra­šy­ti įvy­kio ap­lin­ky­bes. At­li­kę šiuos veiks­mus, dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo jie krei­pia­si į drau­di­mo įmo­nę. Bet kai dėl eis­mo įvy­kio ap­lin­ky­bių ne­su­ta­riama ir yra kvie­čia­ma po­li­ci­ja, at­vy­kę pa­rei­gū­nai tu­ri fo­to­gra­fuo­ti, su­da­ry­ti įvy­kio sche­mą, surinkti liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mus. Tik­rai tai yra ne­ma­žas krū­vis pa­rei­gū­nams, kurie tada at­lie­ka ga­na daug lai­ko užimantį tyrimą“, – sakė A. Bilotaitė.

Anot parlamentarės, rengiant įstatymo pataisas buvo analizuota užsienio praktika. Tokiose valstybėse kaip Liuksemburgas, Nyderlandai, Belgija, Ispanija, Austrija, Suomija policija atvyksta į eismo įvykio, kurio metu nenukentėjo žmonės, vietą, tik išimtinais atvejais, pvz., kai reikia reguliuoti eismą. Jei vairuotojai nesutaria, atvykę pareigūnai gali padėti jiems užpildyti deklaracijas arba patys užfiksuoja eismo įvykį.

Švedijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Suomijoje, Liuksemburge, Estijoje, Airijoje eismo įvykio kaltininką tokiais atvejais nustato draudimo įmonė,  Portugalijoje, Maltoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje – draudimo įmonė arba teismas.

Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Serbijoje eismo įvykio kaltininką nustato policija.

Pasak A. Bilotaitės, 2023 m. policijos pareigūnai įformino ir tyrė 21 390 eismo įvykių, kuriuose nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus. Per 2024 m. aštuonis mėnesius – 13 456 tokių eismo įvykių. Vidaus reikalų ministrės teigimu, šios policijos funkcijos vykdymas metams kainuoja apie 1 500 000 eurų.

Seimui po pateikimo pritarus Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisoms, jų svarstymas keliasi į parlamentinius komitetus. Seimo plenarinėje salėje šis klausimas turėtų atsirasti lapkričio 7 d.

Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų 2025 m. liepos 1 d.