Vilniuje stūkso šimtai apleistų pastatų išdaužytais langais, įgriuvusiais stogais, suskilinėjusiomis ar sutrūnijusiomis sienomis, tačiau šios miesto piktžaizdės jau keli dešimtmečiai niekam nerūpi - tad ir toliau net reprezentacinėse sostinės vietose pūva milijonai.

Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius Vytautas Grinius nurodo, kad dabar sostinėje apie šimtą statinių įtraukta į neprižiūrimų sąrašą. Vis dėlto gali būti, kad jų yra net tris kartus daugiau, mat už statinių priežiūrą atsakingi specialistai ne visus juos registruoja, pirmadienį rašo savaitraštis „Veidas“.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, įmonių grupės „Eika“ vadovas Robertas Dargis neabejoja, kad nuo kitų metų įsigaliosiantis įstatymas, kuriame nustatyta žemės mokesčio tarifo riba - iki 4 proc., mokestį skaičiuojant nuo rinkos vertės, bus stiprus instrumentas, kovojant su apleistų statinių savininkais.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius Vytas Zabilius mato dar vieną veiksmingą priemonę, kaip būtų galima paskatinti neprižiūrimų statinių savininkus susitvarkyti: "Apgriuvusius, netinkamus gyventi ar kitaip naudoti pastatus savivaldybei paskelbus avariniais ir parengus vieną bendrą tokių statinių nugriovimo projektą, būtų galima gana greitai išvalyti Vilnių. Ir kol plėtotojai lauktų geresnių laikų, būtų bent jau švari, tvarkinga vieta.

Dabar savininkas keturis mėnesius užtrunka, kol suderina griovimo projektą, o nugriauti 200 kvadratinių metrų namą kainuoja apie 20 tūkst. litų."