Aktorės skaitytojams pasakoja apie savo veikėjas ir visos teigia, kad spektaklio aktualumas bėgant laikui tik išaugo.

Spektaklis įgavo daugiau aktualumo

„Spektaklio metu sakome savo tikrą amžių, tai dabar mano vaidinamai psichoterapeutei Julijai – keturiasdešimt devyneri, ji be šeimos, tarsi ir karjeros žmogus, bet visad ieško santykių, svajoja apie vyrą. Deja, jai nesiseka rasti meilę. Iš esmės visos trys spektaklio moterys yra ant nervinio pakrikimo ribos, kaip ir nemažai šiuolaikinių, skubančių, norinčių moterų. Julijai nelaimingos meilės istorijos visad nutinka su pacientais. Ji vis galvoja, kad gal tai tas vienintelis, galbūt tai jos laimė, kokios daugiau gyvenime nebesutiks“, – pasakoja R. Valiukaitė.

Spektaklio premjera įvyko 2011 metų spalį. Aktorės manymu, dabar spektaklis įgavo daugiau aktualumo: „Kai įvyko premjera, Lietuvoje niekas garsiai nekalbėjo apie nervinius pakrikimus, antidepresantų vartojimą, gal tai buvo labiau įprasta Suomijoje, užsienyje. Taigi Vilniuje „Chaosas“ buvo priimtas ganėtinai šaltai, o dabar tai – anšlaginis spektaklis. Matosi, kad žmonės labiau supranta spektaklio temas.

Nesutikčiau, kad tai spektaklis moterims. Vyriška linija perteikiama per susidvejinusio vyro istoriją, gvildenamos vyriškos problemos. Be to, manau, ir vyriškai auditorijai įdomu pamatyti, kaip gyvena moterys, kaip jos mąsto. Man labai patinka, kad šiame spektaklyje dirba labai smagi kompanija, visada malonu vaidinti, tai tikrai smagus, fainas spektaklis. „Chaosas“ galima sakyti yra komedija rimtomis temomis. Galima ir pasijuokti, ir susimąstyti“.

„Chaosas“ pralenkė laiką

„Emi yra darboholikė, turinti priklausomybių, impulsyvi, ryški, bet kartu ir labai vieniša. Jos šeima sugriuvusi, ji turi dukrytę, ir Emi nelabai susitvarko su gyvenimu, turi to chaoso viduje, o tai lemia ir daugybę kurioziškų situacijų, į kurias ji patenka“, – apie savo vaidinamą veikėją pasakoja aktorė T. Vaškevičiūtė.

Emi yra žurnalistė, T. Vaškevičiūtė taip pat yra minėjusi, kad jei nebūtų studijavusi aktorystės, būtų pasirinkusi žurnalistiką, tačiau Emi veikla nėra įkvėpimas: „Taip, ji žurnalistė, bet iš tų jau vadinamų „nusivažiavusių“ žurnalistų. Spektaklyje yra tema apie jos darbą, apie tai, kad žmonės neturi poreikio rimtiems straipsniams, tad Emi rašo bulvarinį skaitalą, kuria menkavertį turinį. Aš būčiau norėjusi prasmingesnės veiklos, rašyti apie kultūrą, įdomius žmones, daryti tiriamuosius straipsnius“, – su šypsena sako aktorė.

Lygindama save per „Chaoso“ premjerą ir dabar Toma teigia, kad dabar turi daug daugiau gyvenimiškos patirties, kad suprastų tai, ką vaidina: „Ir anksčiau supratau, bet dabar sukauptas gyvenimo bagažas padeda geriau atskleisti

Emi išgyvenimus. Ir tarp mūsų trijų pagrindinių aktorių chemija tik augo per metus. Su Rimante esame geros draugės, „Chaosas“ man padovanojo artimą žmogų. Iki tol su Rimante vaidinome Yanos Ross spektaklyje „10 dialogų apie meilę“, bet neturėjome bendrų scenų, o „Chaose“ jau teko vaidinti seseris, pradėjome bendrauti. Esu labai dėkinga, kad per teatrą radau bičiulę, kuri man yra autoritetas kūrybine prasme ir viena artimiausių draugių.“

Kalbėdama apie spektaklio prasmę ir aktualumą Toma sako: „Manau, kad „Chaosas“ pralenkė laiką. Prieš aštuonerius metus net tų kavinių tiek daug nebuvo – o mūsų scenografija juk apie tai – daugybė kavų pavadinimų ir kainų surašyta ant sienų ir grindų. Premjeros metu tai nebuvo labai aktualu, tačiau tai greitai pasikeitė. Ir tos problemos, tarsi vakarietiškos, mus pasivijo, jas žmonės pradėjo suprasti šiek tiek vėliau. Sakyčiau, „Chaose“ yra labai geras balansas tarp rimtų temų ir gero humoro, artumo. Harmonija tarp klasikos ir šiuolaikiškumo. Sėkmė yra mūsų grupės ir Yanos Ross dėka. Ji iki šiol „Chaosą“ prižiūri, nepamiršta, nepalieka. Man labai patinka šis spektaklis.“

Tarp draugių neturėtų būti paslapčių

Aktorė D. Michelevičiūtė pasakoja: „Sofija yra mokytoja, ištekėjusi, turi du vaikus. Su mano veikėja galėtų susitapatinti daugybė moterų. Ji yra atpažįstamas visuomenės tipas ir gali priversti daugelį šeimų susimąstyti. Emi ir Julija yra jos geriausios draugės, o draugystė yra viena didžiausių vertybių. Tarp draugių neturėtų būti paslapčių, jos kalba atvirai, klausia viena kitos patarimo, prašo pagalbos.

Man spektaklyje yra įdomiausia globalizacijos tema ir atskiro žmogaus tema, kuris stengiasi išlikti visuomenės pokyčių situacijoje. Visos trys moterys yra atpažįstami tipažai ir kiekviena turi savo mažų svajonių. Sofija, išgyvendama chaosą, kuris vyksta jos darbe (ruošiamasi uždaryti mokyklą) svajoja apie mažą savo veiklos aruodą – mažą krautuvėlę, kur būtų puoselėjami santykiai tarp žmonių, kur būtų kreipiamasi vardu, branginamas santykis, o ne pardavimai.“

Aktorė prisimena, kad nuo pat pradžių repeticijose turėdavo dalyvauti visi aktoriai. „Tai buvo pasiūlyta režisierės ir taip susikūrė pridėtinė vertė, spektaklio kokybė. „Chaose“ vaidina tikra aktorių komanda, jau nekalbant apie tai, kad tai yra puikios asmenybės, žavios, charizmatiškos.

Spektaklio žanras sumišęs su ironija ir sąmoju, bet kiekvienas personažas atsiduria situacijoje, kur „suplyšta“ jo emocijos ir jis nebesuvaldo situacijos, pakrinka nervai. Žmogus ieško pagalbos. Kiekvienas patenkame į tam tikras chaoso pinkles, gal tai lemia ir mūsų neteisingi pasirinkimai. Bet kaip mes po to stengiamės atstatyti tvarką? Tai svarbus klausimas. Spektaklyje yra viltis. Mes turime drįsti prašyti pagalbos ir kalbėti apie tai, kas mus jaudina, kas nesiseka. Ypač gerai atsimenu tuos spektaklius, kai vaidindavome ne Vilniuje, o mažesniuose miestuose, kur iš tikrųjų buvo uždaromos mokyklos ir mokytojos ateidavo susigraudinusios, sakydavo kaip tai yra aktualu.

Suprantamas ir jaunų žmonių meilės ilgesys. Esu kalbėjusi su jaunimu, kurie atpažino neištikimybės temą, dvigubų standartų, įtampos, kurią išgyvena Tomos herojė, temas. O kalbant apie tai, ar pasikeitė mano veikėja, norėčiau pasakyti, kad subrendo per tuos aštuonerius metus, bet manyčiau, kad ne“, – nusijuokia Dalia Michelevičiūtė.

Užtruko, kol lietuviai problemas priėmė kaip savas

Spektaklio režisierė Yana Ross sako: „Vienas vertingiausių ir naudingiausių dalykų Lietuvos teatre yra ilgalaikio repertuaro sistema, kuri leidžia spektakliams vystytis ir nugyventi ilgą sveiką gyvenimą. Kai mano kolegos iš užsienio atvyksta aplankyti ir žiūri „Chaosą“ arba „Mūsų klasę“, jie nustemba, kad tai spektakliai, kurie nebuvo sukurti šį sezoną, nors jiems tai atrodo šiuolaikiška ir šviežia. „Chaosas“ savo gyvenimą pradėjo 2011 metais su temomis apie darboholikus, priklausomybes, nerimą, problemų sprendimą piliulėmis. Ir tiesą sakant šiek tiek užtruko, kol lietuviai šias problemas priėmė kaip savas. Labai džiaugiuosi, kad „Chaosas“ turėjo šansą surasti žiūrovus ir užmegzti ryšį su mūsų šiuolaikine visata, tęsti tą dialogą ir būti naudingu. Tai tikra dovana!“

Spektaklio „Chaosas“ režsierė – Yana Ross, scenografas – Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė – Jolanta Rimkutė, kompozitorius – Antanas Jasenka, videomenininkė – Eglė Eigirdaitė, šviesos dailininkas – Vilius Vilutis. Spektaklyje vaidina Dalia Michelevičiūtė, Toma Vaškevičiūtė, Rimantė Valiukaitė, Jolanta Dapkūnaitė, Algirdas Gradauskas, Džiugas Siaurusaitis.

100-asis Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Chaosas“ rodymas vyks lapkričio 10 d., sekmadienį, 18.30 val. Spektaklis dėl LNDT rekonstrukcijos bus rodomas Jaunimo teatre.