Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ atidaryta grafikės Jūratės Stauskaitės piešinių paroda.

„Tai yra turbūt didžiausia ir man reikšmingiausia paroda per visą tokį nelabai trumpą gyvenimą. Ir norėjosi vieną kartą tiesiog parodyti nueito gyvenimo gabalą“, – sako dailininkė Jūratė Stauskaitė.

Pastarąjį dešimtmetį vis dažniau prie piešinio grįžtanti grafikė teigia jų sukaupusi labai daug. Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ eksponuojami piešiniai, sukurti nuo 1974-ųjų, ir dideli darbai, piešti vos prieš kelias dienas.

„Piešinys yra menininko kardiograma, už kurio niekada nepasislėpsi – nei už spalvos, nei už technikos, tarkim, grafikos technikos, kuri man visą gyvenimą buvo tarsi stabdys. Lyg norisi kažką pasakyti, bet turiu gaišti laiką, tai yra lyg sustabdytas veiksmas“, – aiškina J. Stauskaitė.

Dailininkė sako įsivaizdavusi, kad parodoje galės parodyti pastaraisiais metais pieštą paukščių kolekciją, peizažus ar portretus. Tačiau šie piešiniai liko gulėti stalčiuose. Kaip pati autorė sako, „pasirodė, kad manęs per daug.“

Ekspozicijoje atskleidžiama J. Stauskaitės pamėgta tema – judesys. Pentadienio vakaro atidarymu prasidėjo ir mėnesį truksiančios kūrybinės dirbtuvės. Kartą per savaitę „Titaniko“ parodų salėje šoks Airos Naginevičiūtės studijos „Airos“ šokėjai, o Vilniaus dailės akademijos grafikos studentai turės galimybę lavinti judesio piešinį.

„Šitą galeriją dabar visą mėnesį turėsiu kaip savo studiją. Tai yra tokia vieta, kurios niekada neturėjau, bet visada įsivaizdavau, kad tokio didumo turėtų būti mano studija“, – sako dailininkė.