Autentiška japonų kultūra ir tūkstančius metų skaičiuojantys menai savaitgalį savo vietą rado Vilniuje – čia vykusiame Japonijos kultūros festivalyje vyko daugiau nei šimtas skirtingų renginių – ekspozicijų, meninių pasirodymų, paskaitų bei dirbtuvių, pritaikytų kiekvienam japonų kultūros mėgėjui.

„Atvežti geriausi Europos meistrų bonsai darbai, taip pat didelė kolekcija yra suiseki – įvairūs kaligrafijos, ikebanos, arbatos gėrimo, kovų menų pasirodymai. Žmogus gali pasirinkti kuo jisai domisi, nes negali visi domėtis bonsai, negali visi domėtis arbatos gėrimu, tad publika pasiskirsto ir randa tai, ko jie nori“, – pasakojo renginio organizatorius Kęstutis Ptakauskas.

Vienos pagrindinių festivalyje – meistrų iš daugiau nei dvidešimties šalių suiseki meno kūrinių ir bonsų ekspozicijos. Daugiausiai lankytojų dėmesio sulaukė bonsai – medžiai, atsiradę Kinijoje, tačiau japonų ištobulinti iki itin mažo dydžio, unikalių formų augalų. Bonsų auginimo tradicijos atsirado pirmaisiais mūsų eros amžiais, o nuo devynioliktojo amžiaus bonsai atkeliavo ir į Vakarų pasaulį, kur savo populiarumo nepraranda iki šių dienų. Išvertus iš japonų kalbos bonsas reiškia auginimą ant padėklo – daug laiko bei kantrybės reikalaujantį procesą.

„Kalbant apie bonsai, reikia paminėti tai, kad tai yra tie patys medžiai. Tai nėra kita rūšis, tai yra tie patys medžiai, kurie galėtų užaugti natūralaus aukščio, tiesiog dėl genėjimo įvairių technikų, jiems to neleidžiama padaryti. Visą laiką genimos jų šaknys ir šakos, jie yra patalpinami į indus, kad negalėtų per daug išsiplėsti ir, žodžiu, iš normalaus medžio padaromas toks nykštukinis medelis“, – bonsų auginimo subtilybes atskleidė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro vadovas dr. Aurelijus Zykas.

Be suiseki ir bonsų ekspozicijų festivalyje buvo galima susipažinti kone su visais japonų kultūros elementais. Meistrai iš Lietuvos ir Japonijos mokė ikebanos – gėlių rišimo meno, origamio, kaligrafijos paslapčių, tradicinių šokių. Buvo pristatyti nacionaliniai kostiumai, dailės kūriniai bei seniausi kovos menai, siekiantys samurajų laikus.

„Kiudo yra senovės japonų kovos menas. Naudojamas lankas, kuris yra vienas iš seniausių kovos įrankių. Šis lankas turi ypatingą savybę – jis yra disproporcinis, tad turi labai gražią formą. Pats užsiėmimas, kaip ir visi rytų kovos menai, neturi tikslo laimėti prieš kitus – turi nugalėti pats save“, – teigė Lietuvos kiudo federacijos atstovė Aurelija Vosylė.

Festivalyje vyko ir dirbtuvės, paskaitos, jose – Japonijos kultūros žinovų pranešimai, diskusijos skirtingomis temomis.

„Šį kartą festivalyje aš kalbėjau apie moterų kaligrafiją Japonijos istorijoje. Tai yra labai savita kaligrafijos rūšis, kai japoniškos raidės rašomos dažniausiai greitraščiu, tad tekstas susijungia į vieną juostelę, siūlelį, kas jį paverčia beveik neįskaitomu raštu“, – pasakojo japonologė Gabija Kaunelienė.

Festivalio organizatoriai sako, kad vienas pagrindinių renginio uždavinių – su tradicine japonų kultūra supažindinti kuo daugiau lietuvių, o Japonijos menus propaguojančius tautiečius paskatinti ir toliau skleisti tekančios saulės šalies kultūrą, net ir gyvenant už tūkstančių kilometrų nuo jos.

„Lietuva – nėra didelė šalis, tad nors ir yra daug žmonių, kurie domisi šia kultūra, bet tai nėra masinis renginys. Dabar vis daugiau žmonių domisi Japonijos kultūra, menais ir stengiuosi juos irgi įtraukti į parodas, kad jie turėtų šansą, kad juos pamatytų kitų šalių menininkai“, – teigė renginio organizatorius Kęstutis Ptakauskas.

Europos bonsų ir Suiseki asociacijų kongresas vyko jau trisdešimt pirmą, Japonijos meno festivalis – ketvirtą kartą.