Atranka į projektą prasidėjo dar 2020 m. Jame dalyvauti organizatoriai kvietė 16–18 metų jaunuolius iš Vilniaus mokyklų. Atlikę kūrybinę užduotį projekto dalimi tapo ir iki šiol jame dalyvauja net 25 jaunuoliai.

„Turint omenyje, kad dėl karantino visas projektas vyko beveik vien nuotolinėmis darbo priemonėmis, kelia nuostabą tai, kad iš projekto nepasitraukė nė vienas dalyvis! Juk pats projektas toks sudėtingas: jaunimas susiduria ne tik su negirdėtomis profesinėmis sąvokomis, bet ir su tokiomis praktinėmis užduotimis, kurios reikalauja ypatingo nuoseklumo ir atkaklumo, ne tik kūrybinio, bet ir kritinio mąstymo. Planuodamos šį projektą prognozavome, kad po Velykų atostogų į projektą nebesugrįš 5 % dalyvių, bet jie ne tik sugrįžo, kai kurie pasiryžo savanoriškai dirbti ir vasarą, nors mes pasiūlėme jiems atostogas!“ – stebėjosi projekto sumanytoja NDG edukatorė Eglė Nedzinskaitė.

Gianni Rodari sakė: „Vaikai ateina iš ateities, mes tiksliai nežinome, kas tai per būtybės, bet numinkyti jie iš ateities ir nežinomybės tešlos.“ Karantino sąlygomis net artimiausia ateitis gerokai atmiešta nežinomybe, tad organizatoriai džiaugėsi, jog projekto komanda pasiūlė jaunimui veiklą, kuri sudomino ir kuri šį sunkų nuotolinio mokymosi maratoną padėjo paversti įdomiu ir praturtinančiu.

T. Kapočiaus nuotr.

Projektas kiekvienam dalyviui žadėjo mažiausiai 24 naujas pažintis su įdomiais jaunais žmonėmis, bent penkias – su įvairiais savo srities profesionalais ir beveik neribotas galimybes bendrauti su Nacionalinės dailės galerijos darbuotojais, menininkais ir meno kritikais.

Žadėta ir iššūkių: suprasti ir įvaldyti klausinėjimo meną, diskutuoti ir priimti komandinius sprendimus, suprasti, kaip galima sieti skirtingas kūrybines veiklas, išmokti rašyti tekstus, skirtus parodos erdvei ir socialinei medijai, patirti, kaip brėžiniai tampa architektūra erdvėje, o dizaino maketai – parodos idėją transliuojančia žinute; planuoti ir valdyti laiką bei organizuoti komandinį darbą.

Tai yra toks malonus patyrimas, kai virtualūs, galvoje esantys dalykai materializuojasi.

Pradėję darbą bendroje grupėje, šiuo metu jaunuoliai dirba pasiskirstę į keturias projekto komandas: kuratorių, architektų, dizainerių ir rinkodaros. Komandų darbą moderuoja profesionalios savo srities mentorės.

„Aš labai džiaugiuosi, kad visos mentorės leido klysti, įspėdavo ir vesdavo švelniai, tad jaunimas galėjo tobulinti savo minkštuosius gebėjimus tuo pačiu pajausdami tiesiogines pasekmes: kas atsitinka su projektu, kai viena ar kita komanda, vienas ar kitas dalyvis neatlieka sutartos užduoties laiku. Jau vien dėl to, sakyčiau, kad projektas pavyko, o kai pagalvoji, kas jų laukia ateinančius rudens mėnesius, supranti, kad projektas yra tokia gyvenimo mokykla, kokios iki šiol šie jaunuoliai dar nebuvo turėję. Man tai yra svarbu ir prasminga“, – šypsosi rinkodaros komandos moderatorė Salvinija Cibulskienė.

Ne tik dalyviams, bet ir pačiam muziejui projektas buvo iššūkis. Juk patyrę profesionalai turėjo pasiduoti nežinomybei ir leisti jauniesiems kuratoriams, architektams, dizaineriams ir viešųjų ryšių specialistams spręsti, kokia bus ir kaip atrodys paroda.

Jaunuoliai užsibrėžė tikslą sukurti parodą, kuri būtų aktuali jaunimui. Jau nuveikta labai daug: suformuluota ir išgryninta parodos idėja, atrinkti meno kūriniai, parinktas parodos pavadinimas, sukurti parodos architektūros sprendiniai bei pirmosios dizaino vizualizacijos, atlikti kokybiniai ir kiekybiniai tikslinės auditorijos tyrimai, sukurta speciali paskyra instagrame „o_kur_zmones“, kurioje galima sužinoti daugiau apie tai, kaip sekasi projekto dalyviams.

T. Kapočiaus nuotr.

Rinkodaros komandos atlikti tikslinės auditorijos tyrimai atskleidė, ko parodose pageidauja daugiau nei tūkstantis apklaustų jaunuolių. Į šią tyrimų medžiagą atsižvelgė visos projekto komandos, nes tyrimų rezultatai atliepė ir pačių dalyvių norus. „Respondentai sakė, jog į parodą nenori eiti po vieną, tai turi būti patyrimas bent dviems, o geriausia, jei galėtų parodoje su kuo nors susipažinti. Taip pat parodoje išvargina tai, kad nėra kur atsisėsti, ko paliesti ir turi elgtis tyliai, – tyrimo rezultatais dalinosi viena iš projekto dalyvių Greta Leigaitė, – be to, jaunimui svarbu muzika, tad ir mūsų parodoje ji tikrai skambės. Tikimės šia paroda sukurti tam tikrą staigmeną, nes kartu su vizualiais meno kūriniais projekte dalyvaus ir muzikiniai.“

Rudenį projekto dalyvių laukia tikrų tikriausios statybos, juk sugalvotą parodos architektūrą teks patiems įgyvendinti fiziškai. „Iš patirties žinome, kad statymo darbai yra patys įdomiausi ir įtrauks net tuos, kurie iki šiol mažiau dalyvavo. Tai yra toks malonus patyrimas, kai virtualūs, galvoje esantys dalykai materializuojasi“, – dalinosi patirtimi architektės Evelina Vasiliauskaitė ir Margarita Kaučikaitė.

Be realių statybų, jaunimo lauks ir profesinio gyvenimo pratybos: reprezentacinių vizualizacijų kūrimas, reklaminės kampanijos instagramo bei feisbuko paskyrose įgyvendinimas, įvairias ribas skatinanti peržengti rėmėjų paieška, reklaminės atributikos gaminimas, kūrinių eksponavimas, spaudos konferencijos ir pranešimų spaudai rengimas bei pats parodos atidarymas lapkričio 12 d. Visiems šiems darbams reikalingas ne tik kūrybiškumas, bet ir nuoseklumas, planavimas, kritinis mąstymas, atvirumas ir lankstumas bei gebėjimas bendradarbiauti, laiku ir efektyviai komunikuoti bei gebėti operatyviai spręsti kylančias problemas.