Kultūros paveldo departamentas pristatė penkerius metus rengtą Vilniaus tvarkybos planą, skirtą senamiesčiui ir jo apsaugos zonai. Pasak specialistų, nuo šiol bus lengviau ir jiems, ir savininkams – visi reikalavimai išdėstyti vienoje vietoje ir stengtasi aiškiai apibrėžti net detales, kaip, pavyzdžiui, stoglangių formą.

Iki šiol naujas statybas ir senų namų rekonstrukciją apibrėžė keli dokumentai, ir žmonėms buvo nelengva juos suprasti. Todėl po penkerių metų darbo pasiūlytas vienas planas, skirtas senamiesčiui ir jo apsaugos zonai.

„Iš esmės šis specialusis planas pakeis iki šiol visus galiojusius teisės aktus, kurie reglamentavo paveldosauginius reikalavimus, šis dokumentas bus pagrindinis“, – teigia Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis.

Naujajame dokumente pateikiami reikalavimai visam istoriniam Vilniui. Nuo Belmonto miško iki Vingio parko, bei nuo Šeškinės kalvų iki Naujininkų. Pasak specialistų, pirmiausia peržiūrėtos senamiesčio vertingosios savybės, tada buvo galvojama ir apie tai, kad toliau nuo centro ateityje neiškiltų pastatų, darkančių sostinės panoramą.

„Vilniaus situacija reljefo atžvilgiu yra pakankamai sudėtinga, jis yra dauboje, ir todėl vizualinius ryšius  reikėjo labai rimtai ištirti ir įvertinti. Pagrindinis tikslas yra apsaugoti nuo vizualinės taršos, išsaugoti vizualinius ryšius tiek iš senamiesčio, tiek į senamiestį“, – aiškina teritorijų planavimo specialistas Vincas Brezgys.

Plane – aiškūs nurodymai, kiek sklypą galima užstatyti, koks galimas pastato aukštis ar tūris. Pasak specialistų, numatyti ir tokie tolimi tikslai, kaip Maironio gatvės grąžinimas Misionierių sodui. Paliekama galimybė Senamiestyje statyti naujus namus, bet tik ten, kur jie buvo iki karo.

„Mes galime statyti kažką tik tose vietose, kur yra sunaikintas užstatymas. Arba galima konversija tų pastatų, atsiradusių sovietmečiu, kurie iš tiesų žaloja senamiesčio bendrą vaizdą“, – sako VšĮ „Lietuvos paminklai“ projektavimo tarnybos vadovo pavaduotoja Giedrė Filipavičienė.

„Kai jis bus patvirtintas, pakaks šio vieno dokumento, kad būtų galima priimti paveldosauginius sprendimus. Ir užsakovams bus aišku, kas galima konkrečiame sklype, ar galimas tik restauravimas, ar konservavimas, ar galima ir rekonstrukcija, ir tvarkomieji statybos darbai. Ir mums, priimant sprendimus, bus aišku, kokie variantai galimi“, – teigia Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas.

Iki sausio 19-osios žmonės gali pareikšti savo pastabų, nes plane numatytos ir detalės – želdiniai, gatvių, šaligatvių tvarkymas, namų stoglangių forma. Po aptarimo Vilniaus senamiesčio tvarkybos planą turės pasirašyti kultūros ministras arba vyriausybė.