Antrus metus kuriama nauja tradicija festivalį surengti per miesto gimtadienį – sausio 25-ąją Vilnius švęs jau 697-ąjį. Miesto centre ir senamiestyje sukurtomis instaliacijomis vilniečiai ir miesto svečiai galės mėgautis tris vakarus iš eilės, nuo sausio 24 iki 26 dienos vakaro.

„Vilniaus gimtadienį kasmet švenčiame vis šviesiau ir ryškiau, kai savo gyvavimą pradėjo Vilniaus šviesų festivalis. Šviesų instaliacijos senamiestyje, jo gatvelėse ir skveruose įkvėps gyvybės miestui, sušildys šaltą viduržiemį ir ištrauks visus iš namų į gatves“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

26 šviesos instaliacijas ir apšviestus objektus šįmet kurs šviesų menininkai iš Lietuvos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Latvijos ir kt. Nušviesti skverai, kiemai ir skulptūros tarsi žais su šviesa, o kartu ir su žiūrovais. Daug kur muzika kartu su moderniomis šviesos technologijomis pasakos šiuolaikinio Vilniaus istorijas.

Šiemet festivalio maršrutas drieksis ne tik per centrą, kvies užsukti ir į naujai apšviestus istorinius kiemus: Valdovų rūmų, Vilniaus universiteto ir observatorijos, „Pacų“ viešbučio, Prezidentūros, Lietuvos dailės muziejaus, Mokytojų namų ir kitus kiemus. Maršrute bus 16 instaliacijų kiemuose, kurie nustebins netikėtomis transformacijomis, išryškinta architektūra. Kiekvienas apšviestas kiemas turi ypatingą istoriją, kurią savitai atspindės instaliacijos, muzika, reginiai.

Valdovų rūmų kieme bus galima išvysti komandos iš Prancūzijos instaliaciją „Įtempimas“ (Tensegrity), kuri papasakos neoninės šviesos istoriją. Fluorescenciniai vamzdeliai plūduriuos ore įtemptoje pusiausvyroje. Manoma, kad prieš kelis šimtus metų rūmų Didysis kiemas buvo viena svarbiausių vietų, kurioje vykdavo įvairios pramogos. Viena populiariausių – žvėrių pjudymas. Tai buvo įprastas reginys, savotiškas tų laikų „kino seansas“, kurį karalius Vladislovas Vaza rūmuose rengdavo daugmaž reguliariai, kas kelis mėnesius ar pusmetį, pramaišiui su kitais renginiais.

Organizatorių nuotr.

Kai kurių tyrinėtojų nuomone, tie kiti renginiai neabejotinai buvo spektakliai ir operos. Jų metu parteryje sėdėdavo vyrai, o ložėse – moterys. Tačiau yra ir kitokių nuomonių, mat visos operos čia pastatytos ne itin šiltu metų laiku – rugsėjį, kovą ir balandį. Didysis rūmų kiemas esą galėjo būti naudojamas tik anglų „komediantų“ trupių atliekamoms dramoms, nesudėtingiems komedijų spektakliams ir baletams, taip pat – riterių turnyrams.

VU Didžiajame kieme bus galima patekti į iš pirmo žvilgsnio neįveikiamą tunelį „Metawalk“. Prireiks ryžto įveikti barjerus, atverti visas užkardas. Menininkas Pavelas Volginas pasitelkia šviesos choreografiją ir kompiuterinės regos technologijas tuneliui su galybe šviesos barjerų. XVI amžiuje šis kiemas vadintas Akademijos kiemu. Čia vykdavo ir tebevyksta daug iškilmingų švenčių, koncertų, festivalių.

Užsukus į Alumnato kiemą, bus galima pamatyti Vėjo Aliuko „Mazgą“, kuris neturi nei pradžios nei pabaigos, tobulai uždaros formos veidrodinio pripučiamo objekto formos šviesos instaliacija kvies susimąstyti, ar mes tikrai objektyviai suvokiame tikrovę.

Lietuvos dailės muziejaus kieme „išaugs“ daugiau kaip 4 metrų aukščio švytinčios smilgos (Andriaus Karklio instaliacija „Smilgos“), nes bene geriausia terpė šiems augalams augti yra tamsūs Vilnius miesto kiemai, o geriausias laikas – Vilniaus miesto gimtadienis. Šis Vilniaus miesto muziejus buvo įkurtas dar 1941 m., Lietuvai atgavus Vilnių. Kurį laiką jam vadovavo profesorius Levas Karsavinas.

Mokytojų namų kiemelis pavirs „Labirintu“ (Jurgos Marcinauskaitės su komanda sukurta interaktyvi šviesos instaliacija), kuris kvies paklysti, atrasti ir patirti. Šviesa, šešėliai, klaidinantys keliai bus smagus potyris, skatins vaizduotę, erdvinį ir strateginį mąstymą, kūrybiškumą, bendravimą.

Vakarinėje Vilniaus mokytojų namų dalyje iš kiemo pusės galima išvysti atidengtą gynybinės miesto sienos fragmentą. Dabar Mokytojų namai skaičiuoja jau 408 posesijos istoriją.

Vilniaus dailės akademijos kiemas pasakos akademijos kūrimosi istoriją, „Procesą“. Sudarys įspūdį, tarsi kiekvienas užėjęs dalyvauja kūrybos procese. Tam bus naudojama vaizdo medžiaga, projekcijos. Istoriją padės pažinti tai, kad vaizdo medžiaga bus išdėstyta katedrų susikūrimo tvarka (Gabrielės Dirmontaitės instaliacija „Procesas“).

Ir tai tik 6 iš 16 instaliacijų kiemeliuose. Vilniaus šviesų festivalis taip pat kvies užsukti į „Mabre“ ir „Pacų“ viešbučių kiemus, VU istorijos fakulteto, Prezidentūros, VDA senųjų rūmų kiemus ir t.t.