Krūmais ir medžiais apaugusio namo Elektrėnų savivaldybėje, Pūstakiemo kaime, nuo kelio dorai nė nematyti. Jame gyveno Vilniaus simboliu vadinta Rožytė – Vida Gumbytė. Po jos mirties čia bent kartą per savaitę apsilanko gyvūnų globėjai. Juos žmonės iškvietė, kai tik nuolat spalvingai pasipuošusi ir neįkyriai pinigų sostinės senamiestyje prašinėjusi Rožytė pateko į ligoninę. Tuomet gyvūnų globėjus pasitiko prie būdos pririštas šuo ir per dešimt kačių.

„Jos nėra visiškai laukinės. Su Vidute jos bendraudavo. Mes jiems esam svetimi žmonės, bet šiaip iš principo jas prisijaukinti galima“, – sakė VšĮ „Keturkojis draugas“ vadovė Dainora Ivanauskienė.

Nors svetimų privengia, vos užuodusios atneštą maistą, katės godžiai prie jo puola ir nebepaiso, kad žmogus prie pat. Šešias iš dešimties kačių gyvūnų globėjai sugavo sterilizuoti, ketino vėliau atvežti atgal, kai tik šeimininkė grįš iš ligoninės. Dėl kačių ji grįžo anksčiau, nei rekomendavo gydytojai.

„Kažkas iš kaimynų paskambino jai ir pasakė, kad tavo gyvūnus kažkas renka. Kadangi ji išsigando, tai po poros dienų jau grįžo čia. Pabėgo iš ligoninės ir grįžo“, – teigė D. Ivanauskienė.

Ji prašydavo išmaldos. Gavus pinigėlių, ji visada eidavo pirkti gyvūnų maisto.

Spalvingoji Rožytė su katėmis glaudėsi neapšiltintame namo prieangyje, kone metrą nuo žemės prikrautame skudurų. Giliau į namą patekti dėl kalno daiktų iš viso neįmanoma.

„Kaimynai pasakojo, kad miegodavo prieangyje, užsiklodavo visais savo kailiniais. Ir šildytuvų visa krūva – tai su tais šildytuvais šildydavosi“, – kalbėjo D. Ivanauskienė.

Kates, anot gyvūnų globėjos, Rožytė labai mylėjo, joms net buvo sumeistrautos kopėtėlės, kad galėtų patekti į namą per neįstiklintą langelį.

„Ji buvo tokia jautri ir švelni. Matosi, kad neabejingas žmogus tiems, kuriems yra blogai. Tie visi gyvūnėliai buvo jos kaip šeima. Ji pati tą sakė: „Čia yra mano šeima“, – pasakojo D. Ivanauskienė.

Kates Rožytė šėrė tuo, ką valgė ir pati, – dešra, vadinama „šlapianka“. Jai pinigų pastaruoju metu prasimanydavo prie Elektrėnų parduotuvės.

„Ji prašydavo išmaldos. Gavus pinigėlių, ji visada eidavo pirkti gyvūnų maisto“, – sakė VšĮ „Keturkojis draugas“ vadovė.

Atiduoti kačių globėjams Rožytė nesutiko net sunkiai sirgdama. Po jos mirties prie namo liko tik keturios katės. Dvi pagautos ir glaudžiasi pas globėją, o dar keturios – Veterinarijos klinikoje. Pas veterinarus keturios katytės pateko išsekusios, turėjo parazitų. Dvi iš jų gydomos iki šiol.

Stop kadras

„Dvi katytės serga infekciniu rinotracheitu, tai yra virusinis susirgimas. Dėl to, kad katės buvo išsekusios ir nusilpęs imunitetas, todėl prie organizmo visi virusiniai susirgimai kabinasi žymiai lengviau“, – aiškino veterinarijos gydytoja Eglė Beržanskaitė.

„Viena aktyvesnė, mėgsta ir į viršų palipti grotomis, kita truputėlį sėslesnė“, – pridūrė gydytoja.

Visoms dešimčiai Rožytės kačių bus ieškoma naujų šeimininkų.

„Socializacijos trūksta, bet įdėjus darbo, dėmesio, šitas kates tikrai galima prisijaukinti. Meilumą jos tikrai naujai šeimai parodys“, – teigė E. Beržanskaitė.

Naujiems šeimininkams katės bus perduotos, kai visiškai pasveiks. Jau dabar dauguma jų sterilizuotos ir paskiepytos.