Praėjusią vasarą du mėnesius realiomis eismo sąlygomis oro taršą matavę nuotoliniai matuokliai Vilniuje ištyrė daugiau kaip 45 tūkst. transporto priemonių ir nustatė, kad kai kurių jų tarša kai kuriais atvejais viršijo normą daugiau kaip 10 kartų. Todėl Simonas Gentvilas prašo teisėsaugos pasidomėti, kada šie nustatyti normą viršiję automobiliai praėjo techninę apžiūrą, ir palyginti gautus duomenis.

„Turime didelį kiekį duomenų, kurie padėtų išsiaiškinti, kada tiems automobiliams, kurie viršijo nustatytą išmetamų teršalų normą pagal automobilio techninę specifikaciją, buvo atlikta techninė apžiūra. Jei bus nustatyta, kad apžiūra atlikta panašiu metu, kai buvo užfiksuoti taršos matavimai, nors per ją automobiliai ir neviršijo nustatytos normos, tai patvirtins prielaidas, kad važinėjame itin taršiais automobiliais – ir galbūt net neteisėtai“, – teigia S. Gentvilas.

Vilniuje kvėpuojame labiau užterštu oru nei Paryžiuje, šitą problemą matome plika akimi.

Vasarą Vilniuje atlikti taršos matavimai parodė, kad dyzeliniu kuru varomų lengvųjų automobilių tarša azoto oksidais vidutiniškai viršijo normą apie tris kartus, kietosiomis dalelėmis – apie pusantro karto, o sunkiųjų transporto priemonių išmetamas teršalų kiekis už standartą buvo didesnis iki keliolikos kartų.

„Aplaidžiai ir, kaip paaiškėjo, galbūt nusikalstamai vykdoma techninė apžiūra užteršia mūsų plaučius ir gadina orą, o kai kuriems sukelia ankstyvą mirtį. Vilniuje kvėpuojame labiau užterštu oru nei Paryžiuje, šitą problemą matome plika akimi ir jaučiame įkvėpdami, todėl, kaip valstybė, privalome ją spręsti. Vienas iš būdų suvaldyti kenksmingą ir normas viršijančią taršą – tai automobilių taršos mokestis“, – sako aplinkos ministras.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje kelių transporto sektorius išmeta 62 proc. viso per metus išmetamo azoto oksidų, 14 proc. anglies monoksido ir 23 proc. kietųjų dalelių kiekio. Nuo 2005 m. transporto poveikis klimatui, tai yra atmosferos tarša šiltnamio dujomis, didėjo 49 proc.