Jis mano, jog „Hanner“ sujungus pajėgas su dabartine rangove „Naresta“ būtų galima rasti rezervų ir sutilpti į tokį biudžetą.

„BaltCap“ buvo finansuojanti kompanija, mes ne tik finansuojanti. Mes žinom, kaip tai padaryti ir jeigu kompanijoms pavyks sujungti tas jėgas, tai manau, kad mes turėtumėm tą padaryti ir geriau nei, sakykim, „BaltCap“ ir „Naresta“, – interviu BNS ketvirtadienį sakė A. Avulis.

Arvydas Avulis (R. Lukoševičiaus/BNS nuotr.)

Tačiau daug patirties nekilnojamojo turto versle turintis verslininkas kol kas neatskleidžia, kokie bankai finansuos statybą, į kurią jis pats pradžioje turės įdėti apie 20-30 mln. eurų.

A. Avulis taip pat neatskleidžia, už kiek jis išpirks stadiono koncesininkės įmonės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ pagrindinės akcininkės „Venetus Capital“ akcijas iš „BaltCap“, tačiau patvirtina, kad suma gali siekti 6 mln. arba 8 mln. eurų.

„Hanner“ savininkas, be to, pabrėžia, kad ši įmonė yra statytoja, o ne renginių organizatorė, todėl pastačiusi stadioną įmonė nebūtų jo operatore ir tam pasamdytų kitą bendrovę.

„Galiu tiek pasakyti, kad esame ant labai plono ledo ir jei kas nors norėtų tą projektą paimti ir daryti, aš mielai atiduodu“, – apie sprendimą imtis projekto sakė A. Avulis.

– Ar galite pasakyti, kaip jūs čia atsidūrėte, kas pakvietė į derybas dėl stadiono koncesijos – „BaltCap“ ar Vilniaus meras Valdas Benkunskas?

– „BaltCap“ yra tokioje padėtyje, kurioje nelabai gali tą projektą vykdyti. „BaltCap“ ieškojo įvairių pagalbininkų, kažkuriuo momentu atėjo ir pas mus, jų buvo prašymas padėti šitoje situacijoje. Mes matome motyvaciją padaryti projektą, kurio tris ar keturis dešimtmečius niekaip nepajėgia pastatyti Vilniuje, tai mums atrodo, kad galime tą padaryti ir padėti šitoje gana keblioje situacijoje, kuri labai panaši į akligatvį.

Jei kas nors norėtų tą projektą paimti ir daryti, aš mielai atiduodu.

– Kiek truko derybos? Ar sausį prasidėjo kalbos su jumis?

– Ne ne ne, kalbos prasidėjo – aš išvykau penktadienį (vasario 2 dieną – BNS) – tai prieš savaitę mes gavome.... .

– Viskas vyko labai greitai?

– Pakankamai greitai, buvo dvi priežastys: vienas dalykas – buvau seniai suplanavęs atostogas ir išvyką, ir tą reikėjo padaryti iki mano išvažiavimo, tai reikėjo labai intensyviai dirbti.

– Kaip pranešėte penktadienį žiniasklaidai, jau net turite užsitikrinę finansavimą iš banko. Kaip taip greitai galėjote užsitikrinti tokią sumą?

– Taip, galiu pasakyti, mes bendraujame su bankais, esame, manau, stipri finansiškai kompanija, turime didelę patirtį statybų sektoriuje ir bankai tiesiog pasitiki. Aš taip pat kalbėjausi su bankų vadovais, kai sužinojau, savaitgalį. Kai yra labai svarbus klausimas, jis sprendžiamas šiek tiek greičiau ir neįprastai ir tiek. 

– Tai bus keli bankai, galite atskleisti? SEB, „Swedbank“, „Luminor“? 

– Kol nepasirašytos sutartys nei su savivaldybe, nei su bankais, negaliu to atskleisti. Bet kai pasirašysime sutartį, tą pačią dieną galėsiu pasakyti.

– Tai bus lietuviški, Lietuvoje veikiantys bankai?

– Taip.

– Tikėtina, kad ne vienas, nes tokios sumos vienas bankas turbūt nefinansuotų?

– Nenoriu daugiau komentuoti.

– Už kokią sumą jūs išpirksite įmonės „Venetus Capital“ akcijas iš „BaltCap“?

– Negaliu. Kai pasirašysime sutartis – aš daugiau atviras žmogus, manau, galėsiu ją atskleisti, bet nežinau, kas bus parašyta sutartyje, kartais kita pusė nenori, kad tai būtų viešinama. (...) Kol kas to negaliu pasakyti, nes sutartys nepasirašytos.

– Minimos sumos neoficialiai – apie 6-8 mln. eurų. Panašu į tiesą?

– Į vieną iš skaičių. Daugiau negaliu sakyti.

– Ar Jūsų sąlyga buvo, kad per dvejus metus savivaldybė išmokėtų jums 122 mln. eurų už statybas?

– Ne visai. Čia istorija kiek platesnė, galėtų meras (Valdas Benkunskas – BNS) gal aiškinti, nes Vilniaus miesto savivaldybė stengėsi viską apkarpyti, kur tik įmanoma. Mes esam užbraukę tam tikrą raudoną brūkšnį, kur sakiau, ne, daugiau jei dar ką nors pjausit, tikrai neinu, tegul kas nori, tas ir eina, jeigu nori nusižudyt.

Daugiau iniciatyva buvo Vilniaus miesto savivaldybės, nes jie ieško būdų, kaip sumažinti sutarties kainą, jie tame mato efektą, nes sumažinus mokėjimų terminus mokėjimų sumos mažėja.

Vilniaus m. savivaldybės nuotr.

– Nepaisant to, kad per dvejus metus išmokės tokią sumą, vis tiek yra didelė finansinė našta savivaldybei.

– Man atrodo, jie aiškina, kad sutaupo 35 mln. eurų. Pasakyčiau, kad gana protingas sprendimas, nes savivaldybės biudžetas, man atrodo, yra netoli pusantro milijardo eurų – 1,4 mlrd. eurų, jeigu neklystu, 40 mln. eurų jie gauna iš Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos, likusius išskaido per dvejus metus, tai prie tokių mastelių, mano nuomone, čia nėra kažkas tragiška.

– Mokėjimas prasidėtų jau baigus statybas, nuo 2026 metų?

– Taip. Kai užbaigiame objektą, jis pripažįstamas tinkamu naudoti, (...) niekas per daug nesikeičia, ir anksčiau buvo sąlyga, kaip mokama, tik buvo išskaidytas mokėjimas per daug metų, dabar jis susitraukia – per dvejus metus ir tada mažėja skaičiai visi.

– Sakėte penktadienį, kad dar nežinote, ar būsite atsakingi už valdymą 22 metus, kai koncesijos sutartis galios, dabar girdisi kalbų, tarsi jūs galite pasitraukti, pastatysite ir išeisite iš koncesijos sumokėjęs baudą. Ar tiesa?

– Ne, baudos nemokėsime, nemėgstu mokėti ir nedarysiu to. Bet mes stipriausi statyboje, turime ir patirtį, ir finansines galimybes. Nėra taip paprasta nueiti į banką, pasiskolinti 100 milijonų ir gauti iš banko atsakymą teigiamą per tris dienas. Nėra Lietuvoje daug tokių kompanijų, kurios tą gali padaryti. Mes geriausiai galime padaryti tai, ką geriausiai mokame.

Arenų, renginių organizavimas akivaizdžiai nėra mūsų veikla. Turbūt visi supranta, kad organizuoti dainų šventes ar koncertus, ar dar kažką, tai daro kitos kompanijos, ne statybinės. Tai natūralu, kad kažkas turės tą daryti kitas, kad mūsų vaidmuo tolimesnis bus ženkliai mažesnis arba artimas nuliui.

– Bet jūs patys galėtumėte ir pasamdyti tą valdytoją?

– Be abejo, taip ir bus. (...). Taigi akivaizdu, tiesiog kartais žmonės (...), kai kurios interpretacijos yra visai neteisingos, tai net nėra kalbos apie jokių baudų mokėjimą ir taip toliau. Tiesiog reikės paaiškinti žmonėms aiškiai, nedviprasmiškai, o tiesiai, kad mes varom statyt, suprantat, mes mokam, aš žinau, kaip tai padaryt. Aš galiu padaryt, kad 2026 metais ten bus galima žaist futbolą. Ir taškas.

– O iki 2025 metų vidurio, kaip buvo anksčiau numatyta, neįmanoma būtų pastatyti?

– Esmė ta, kad dabar turėtų vykti darbai, bet jie nevyksta. Tai turėtumėm irgi blaiviai ir logiškai įsivertinti. Jeigu tie darbai nevyksta dabar, tai jie kažkada turės vykti. Mes nieko nedarom, mes jokių sutarčių šiai dienai neturim. Mes laukiam tos vasario 28 dienos (Vilniaus taryba tą dieną turėtų priimti sprendimą dėl projekto indeksavimo – BNS), jeigu politikai priims sprendimą, tai tada pulsim dirbti ir daryti. Bet laikas yra prarastas. Greičiau padaryti neįmanoma. Tiesiog projektas yra pakankamai didelis ir dar daug dalykų reikia padaryti.

Mes esam užbraukę tam tikrą raudoną brūkšnį, kur sakiau, ne, daugiau jei dar ką nors pjausit, tikrai neinu, tegul kas nori, tas ir eina, jeigu nori nusižudyt.

– Jūs minėjot, kad sutartį su rangove „Naresta“ tęsite, jeigu čia viskas sklandžiai įvyks, tik kažką reikės pakeisti. Ką jūs žadate keisti?

– Čia gal kiek per ankstyvas klausimas, nes ten yra daug detalių toj sutarty. Gal aš norėčiau pirma susitarti su „Naresta“, o paskui jau jums paviešinti ir pasakyti, bet mes irgi esam statybinė kompanija ir manome, kad galima suvienyti jėgas ir kai ką padaryti ir racionaliau, ir efektyviau.

– Jūs norite pasinaudoti savo statybų pajėgumais?

– Supraskit tokį dalyką – „BaltCap“ buvo finansuojanti kompanija, mes ne tik finansuojanti. Mes žinom, kaip tai padaryti ir jeigu kompanijoms pavyks sujungti tas jėgas, tai manau, kad mes turėtumėm tą padaryti ir geriau nei, sakykim, „BaltCap“ ir „Naresta“.

– Kaip jūs padengsite 11,6 proc., kas yra apie 10 mln. eurų, to indeksavimo dalį iš savo lėšų? Kodėl jūs imatės padengti šitą sumą?

– Geras klausimas ir turbūt pagrindinis klausimas. Dabar viešoje komunikacijoje kalbama, kad projektas kažkiek pabrangs. Pirmas dalykas, jis nepabrangs, nes reikia sąvoką taikyti, kad statybos darbai pabrango – pernai, užpernai. (...) Statybos pabrango būtuoju laiku. (...) Jos pabrango 43 proc.

Mes taip pat kėlėme sąlygą ir sakėme, jei norite, kad viskas būtų sąžiningai ir teisingai, indeksuokite 43 procentais. Savivaldybė užėmė tvirtą poziciją ties 28 proc., jie turi visokių argumentų, gana biurokratinių, formalių. (...) Nuo kurios dienos dabar indeksuoti, tai yra ginčų ginčas. Mes iš esmės sutikome su tais 28 proc., nes, kaip minėjau, manau, mums pavyktų su „Naresta“ kartu dirbant šitam projekte surasti tam tikrų rezervų ir sutilpti į tą biudžetą.

– Į tą biudžetą, kuris didėtų 28 procentais, taip?

– Taip, kuris būtų indeksuojamas.

– Indeksuojamas iki 122 mln. eurų? Jūs sutilptumėte į šitą biudžetą?

– Neturiu prieš akis skaičių, negaliu tvirtinti, bet mes sutikome su tuo, nes manome, kad galima kai ką padaryti racionaliau ir efektyviau ir sutilpti į tą biudžetą, su kuriuo iš principo sutiko ir savivaldybė.

Vilniaus m. savivaldybės nuotr.

– Gerai, tai kiek jūs planuojate uždirbti iš šito projekto? Jei sutelpate į 122 mln. eurų biudžetą, tai jums iš savų tarsi ir nebereikės pridėti tų 10 mln. eurų?

– Ne visai taip. Mums reikės įdėti nuosavo kapitalo, iš banko skolinsimės 100 mln. eurų, bet reikės įdėti dar nuosavų lėšų  apie 20-30 mln. eurų. Nėra visai taip, kaip jūs kalbat. Bankas niekada neduoda visų pinigų, o reikalauja, kad ir patys įdėtume. Dabar apie uždarbį – galiu tiek pasakyti, kad esame ant labai plono ledo ir jei kas nors norėtų tą projektą paimti ir daryti, aš mielai atiduodu. Daug spekuliacijų ta tema (...). Man didesnė motyvacija yra padaryti tą projektą, kurio jau trys ar net keturi dešimtmečiai niekas negali padaryti.

– Nebijote tos praeities šmėklos?

– Rizikų aš matau tikrai daug šitame projekte – yra ir politiniai dalykai, ateina vieni politikai, sako taip darysim, ateina kiti, sako, kitaip darysim. Ir dabar yra visokios politinės intrigos – opozicija sako, nereikia, kiti sako, reikia. Mes nenorime dalyvauti tose batalijose, spekuliacijose ir intrigose. Mes aiškiai deklaruojame, kad turime patirtį, galimybes ir galime tą stadioną pastatyti, kad jis 2026 metais veiktų.

Toliau – viskas. Koks sprendimas bus, taip ir bus. Veržtis, lipti per galvas tikrai neketiname ir noro tokio neturime. O jei kas nori ir gali pastatyti už mažesnę kainą, šiandien pat ir leidžiu visus į priekį, jokių problemų nematau.

– Ačiū už pokalbį ir linkiu sėkmės.