Šlovinti sostinės mero Artūro Zuoko darbus bus privalu ne tik Vilniuje, bet ir pas kaimynus. Miesto savivaldybė ieško leidinio, kuris teigiamas naujienas apie Vilnių praneštų Latvijoje, Baltarusijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje.
Ketina pirkti paslaugas
Sostinės savivaldybė paskelbė informaciją apie spaudos paslaugos rusų kalba leidžiamame leidinyje viešojo pirkimo konkursą. Sutarusi su kol kas nežinomo, bet, tikėtina, populiaraus Lietuvoje ir gretimose valstybėse leidinio vadovybe savivaldybė planuoja skleisti informaciją apie savo gerus darbus ne tik rusakalbiams sostinės, bet ir Baltarusijos, Latvijos bei Kaliningrado srities gyventojams.
Planuojama, kad Vilniaus savivaldybės informacija bus spausdinama antrame arba trečiame laikraščio puslapyje. Taip pat savivaldybė pareiškė pageidavimą skelbti informaciją ir elektroninėje leidinio versijoje.
„Leidinyje bus pateikiama aktuali informacija apie Vilniaus miesto aktualijas, Vilniaus miesto tarybos sprendimus, savivaldybės įmonių bei Administracijos veiklą, Vilniaus gyventojams svarbią informaciją apie savivaldybės departamentų darbą, veiklą ir planus, miesto kultūrinius, sporto renginius“, – rašoma savivaldybės išplatintame pasiūlyme.
Kiek bus dalyvių, nežino
Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius „Vilniaus dieną“ informavo, kad tai turėtų būti Lietuvoje leidžiamas, bet kartu valstybėse kaimynėse platinamas leidinys. Jo tiražas su leidžiamais priedais neturėtų būti mažesnis nei 80 tūkst. per mėnesį. Savivaldybės atstovai tokių leidinių suskaičiavo per dvi dešimtis.
Per savaitę, pasak savivaldybės atstovų, skelbimas buvo peržiūrėtas daugiau nei 50 kartų, tačiau kol kas dar nežinoma ar kas nors dalyvaus konkurse. Vis dėlto tikimasi, kad norinčių nepritrūks.
„Pernai Lietuvoje rusų kalba buvo leidžiama 17 laikraščių ir 8 žurnalai. Manome, kad iš tokio skaičiaus tikrai atsiras ne vienas leidinys, atitinkantis mūsų techninius reikalavimus“, – teigiama Vilniaus savivaldybės dienraščiui pateiktame atsakyme.
Kainos neatskleidžia
Reikalavimus atitikęs leidinys turės ne tik atiduoti savivaldybei savo geriausius puslapius, bet ir atsisakyti savo dizaino. Taip pat darbui su savivaldybės informacija turės būti pasamdytas atskiras darbuotojas, palaikysiantis nuolatinį ryšį su Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių skyriumi. Taip pat nurodyta, kad savivaldybės reikalavimu minėtas darbuotojas gali būti pakeistas.
„Puslapiams turi būti suteiktas išskirtinis pavadinimas bei dizainas, suderintas su Vilniaus miesto savivaldybe. Parengtas laikraščio puslapis turi būti pateiktas Vilniaus miesto savivaldybei derinti, likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki spausdinimo. Puslapius rengia ir kuruoja atsakingas redakcijos darbuotojas, kuris visą puslapiuose spausdinamą medžiagą derina su Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus atsakingu asmeniu“, – rašoma savivaldybės skelbime.
Kiek savivaldybei galėtų kainuoti tokie įgeidžiai, kol kas – paslaptis. Viešųjų ryšių skyriaus pateiktame atsakyme rašoma, kad apie pinigus bus galima kalbėti tik paaiškėjus, kas teiks paslaugą.
„Paslaugos kaina paaiškės pasibaigus viešajam pirkimui“, – teigiama atsakyme dienraščiui.
Įžvelgia „nelogišką algoritmą“
Dienraščio žurnalistams nusprendus pasidomėti, kaip į pasiūlymą reaguoja potencialūs konkurso dalyviai, jų atstovai teigė nieko apie šį skelbimą negirdėję.
Laikraščio „Litvoskij kurjer“ vyriausiasis redaktorius Anatolijus Ivanovas teigė, kad tokį savivaldybės sumanymą techniškai įgyvendinti įmanoma, tačiau tai būtų itin keistas sprendimas.
„Pirmiausia apie tokį skelbimą girdžiu pirmą kartą. Aišku, tai toks dalykas, kurį galima organizuoti. Tačiau keistai atrodo, kai laikraštis spausdinamas Lietuvoje, o platinamas kitose valstybėse“, – pabrėžė pašnekovas.
Anot pašnekovo, toks pasiūlymas, primena „nelogišką algoritmą“.
„Šita savivaldybė turi daug fantastinių idėjų. Sakyčiau, kad tai yra jos požymis. O kalbant apie šią idėją, tai ji tiesiog ryškiausias fantastikos pavyzdys“, – juokavo A.Ivanovas.
To paties laikraščio administratorė abejojo, ar išvis nors vienas Lietuvoje leidžiamas laikraštis yra platinamas už mūsų šalies ribų.
„Aišku, tą platinimą galima labai įvairiai interpretuoti. Pavyzdžiui, aš važiuoju pas savo močiutę į Rusiją, įsidedu į rankinę penkis laikraščius ir nuvežu tenai. Žmonės ten paskaitys, tai kaip ir paplatinau“, – svarstė administratorė.
Leidiniai
2011 m. Lietuvoje buvo leidžiama 17 laikraščių rusų kalba. Didžiausio vienkartinio tiražo buvo šie:
„Ekspress-nedelia“, „Obzor“, „Litovskij kurjer“, „Respublika“ rusų kalba, „Klaipėda“ rusų kalba, „Komsomolskaja pravda“.
Naujausi komentarai