Teatro pranešime paaiškinta, jog  vakar, sausio 11 d., spektaklis „Išvarymas“, rež. Oskaras Koršunovas, buvo sustabdytas po pirmos dalies, sunegalavus vienam iš aktorių.

Siekiant nerizikuoti aktoriaus sveikata, neįvyks ir šio vakaro (sausio 12 d.) spektaklis. Abu rodymai bus perkelti į vėlesnes datas, galios žiūrovų turimi bilietai. Jei naujų rodymų datos žiūrovams netiks, bilietus bus galima grąžinti ir atgauti sumokėtus pinigus.

Per 10 darbo dienų pranešime konkrečias naujų spektaklio „Išvarymas“ datas ir detalią informaciją dėl bilietų grąžinimo.

Dėl sausio 14 d. (sekmadienį) numatyto spektaklio informuosime atskirai. Šiuo metu jis neatšaukiamas.

Pjesės autorius Marius Ivaškevičius savo feisbuko paskyroje penktadienį  irgi kreipėsi į žiūrovus, prašydamas penktadienio snieguotą vakarą likti namuose. 

„Vakar po pirmo veiksmo dėl ūmaus aktoriaus sunegalavimo nutrauktas „Išvarymas“, deja, nepasirodys ir šiandien. Visi, kas turite bilietus šiam vakarui, neikite šalti pūgoje prie teatro, o eikite šiltai vakarieniauti ir į barus arba likite saugiai namie. Visi labai tikimės, kad iki sekmadienio aktorius pasveiks ir paskutinis šį pusmetį numatytas „Išvarymas“ galų gale įvyks“, – žadėjo M. Ivaškevičius. 

Savo mintimis feisbuke pasidalino ir režisierius Oskaras Koršunovas.

„Teatras yra teatras, su savo nuostabiais ir baisiais nutikimais. O kartais jie vyksta vienu metu. Vakar po pirmo „Išvarymo“ veiksmo vienam aktoriui pasidarė silpna, bet pasiduoti jis neketino. Publika jau buvo grįžusi į salę. Susitariau su Mariumi Repšiu ir jis išėjo į sceną užimti žiūrovą. Salėje buvo gydytojų, kurių buvo paprašyta ateiti į užkulisį. Nors žiūrovai suprato, kad vyksta kažkas rimto, bet negalėjo liautis kvatoję. Marius – Vandalas standapino tiesiog genealiai. Užkulisyje nustėrę aktoriai buriavosi aplink paguldytą, perbalusį kolegą“, – socialiniame tinkle dėstė O. Koršunovas.

Režisierius minėjo, kad dėl įvairių aplinkybių „Išvarymas“ neįvyko penkerius metus.

„Dėl įvairių aplinkybių „Išvarymas“ neįvyko penkeriuss metus. Visi aktoriai ir žiūrovai buvo išsiilgę spektaklio. Bilietai buvo parduoti dar vasarą. Mes repetavome nuo ryto iki vakaro visą savaitę. Pirmas veiksmas praėjo puikiai. Ir štai...

Patikrino spaudimą, viršutinis – 200. Į sceną eiti negalima. Viskas. Reikia stabdyti reikalą. Išeinu į salės „kišenę“. Ženklais parodyti Mariui, kad baigtų standapą ir jau buvau pasiruošęs lipti ant scenos, pranešti, kad, deja, spektaklį turim nutraukti. Bet mane pamatęs Marius kreipėsi į žiūrovą: „O štai ir režisierius“. Ir rodo į salės kampą, kur aš stoviu. Visa publika atsisuka, pradeda ploti ir atsistoja. Aš pakeliu ranką, norėdamas nutraukti plojimus, bet publika nesiliauja. Pajutau gerklėje gumulą, o akyse besitvenkiančias ašaras. Visa salė stovi, šypsosi, o aš išėjau pasakyti, kad nebus spektaklio. Tai ir yra tas teatro dualizmas. Teatras vyksta čia ir dabar, žmogiškasis faktorius ir rizika čia – lemiami. Negalėjau pratarti nė žodžio. Nusilenkiau ir išėjau. Marius irgi išėjo. Užkulisyje susitarėme, kad jis praneš apie pabaigą. Marius išėjo ir pasakė, „,kad teatras yra stebuklas, vykstantis čia ir dabar, ir kad stebuklas neįvyks“. Žiūrovas nenustojo ploti. Situacija buvo išžaista iki galo. Žiūrovas sudalyvavo tikram teatre. Supratingai, rodos, be pykčio išsiskirstė. Spektaklis bus perkeltas arba grąžinami pinigai. Bet vis tiek norisi padėkoti žiūrovui už supratingumą ir meilę. Su „Išvarymu“ yra tikrai unikalus ryšys su žiūrovu.

Rašau šį tekstą, o pats galvoju, kas bus šį vakarą, ar įvyks spektaklis?“ – tokia jautria žinute režisierius pasidalino savo paskyroje.