Lietuvoje jau priartėjome prie ribos, kai susikaupus šaltų dienų skaičiui pavasarį žydintys augalai anksčiau užbaigs natūralios ramybės periodą, tikina Vilniaus universiteto  botanikos sodo Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas dr. Darius Ryliškis. Esą šylant klimatui problemų augalams sausį – vasarį tik daugės, nes vidinio laikrodžio augalai neturi. Tai ypač svarbu pačioms nekantriausioms rūšims, pratusioms skleisti pumpurus vos po pirmo atšilimo ir kurios šaltai turi išbūti vos mėnesį – pusantro.

Tuomet esą augalas ima reaguoti į temperatūros pokyčius ir gali pražysti. Didžiausia problema – derliaus, nes vaisius vedančių augalų žiedai tiesiog nušąla. Tiesa, ne pavasarį, o vėliau žydinčių augalų šie klimato pokyčiai neveikia.

„Jei tokia sausio pradžios temperatūra būtų vasarį – būtų visiška tragedija, nes pavasarį žydinčios medžių ir žolinių augalų rūšys pražystų masiškai, kadangi daliai jų reikia vos 3 mėnesių šaltojo periodo. Vasarį būtų ir dienos ilgesnės, ir augalams jau būtų pasibaigęs nuo lapkričio trukęs ramybės periodas“, - aiškino specialistas.

Ąžuolas žiemą nesužaliuos

Per ankstyvas reagavimas į ne žiemišką šilumą ypač svarbus atvežtiniams augalams. Tokių rūšių tarp sumedėjusių augalų nėra daug. Krūmynų ir medžių rūšys iš Tolimųjų Rytų yra kiek kitaip prisitaikiusios prie ramybės periodo. Dalis mūsiškių, lietuviškų reaguoja į dienos-nakties ilgumą, tamsųjį periodą, bet ne į šilumą.

„Vienas tokių – ąžuolas. Sausį jį sušildžius net ir iki +30 laipsnių, medis ir toliau išgyvens natūralios ramybės periodą , nes naktys dar per ilgos. Tačiau esama daug žolinių ir kiek mažiau krūmynų ir medžių rūšių, kurios labiau reaguoja į temperatūrą. Štai obelys ir slyvos reaguoja į žiemos trukmę. Kai temperatūra tam tikrą dienų skaičių siekia 0-5 laipsnius šilumos, augalas gali prabusti. Tačiau jei gruodį temperatūra ir pasiektų +20, jis išliktų ramybės būsenoje, nes prieš tai nebūta reikalingo šaltų dienų skaičiaus“, - teigė botanikos sodo specialistas.

Nušalimas  -joks stebuklas

Sausį pražydusių žolinių augalų daugiau – jų savireguliacijos sistema jautresnė. Jie gali greičiau pradėti vegetaciją. juos budinantys dirgikliai – skirtingi. Dalis augalų reaguoja į dirgiklius – pavasario požymius. Išsiskleidę augalo žiedai pašalus žūva. Besikalančių likimas priklauso nuo šalčio.

„Ypač anksti pavasarį prisitaikę pražysti augalai, kuriems nėra konkurencijos dėl vabzdžių, apšvietimo ir kitų veiksnių“, - teigė D. Ryliškis.

Iš sumedėjusių rūšių kai kuriose šalyse  žiemą žydi pavasarinė erika (taip vadiname mes, o vokiečiai ir anglai – žiemine erika). Kai kurie žiedai jau ir botanikos sode prasiskleidę, tačiau tai ne masinis reiškinys. Veikia savireguliacinis mechanizmas, neleidžiantis pradėti žydėti per anksti.

Vasario pradžios temperatūra +10 būtų labai pavojinga daugeliui žydinčių rūšių. Jei p tokios vegetacijos sektų šalnos, augalai labai stipriai nukentėtų.

Kenkėjai ir ligos

Dar viena blogybė – kenkėjai ir ligos. Šiltą žiemą dalis ligų sukėlėjų nežūsta, o to pasekmė – daugiau kenkėjų pavasarį. Stiprūs šalčiai leistų sumažinti ligų sukėlėjų kiekį ir pavojų augalams.

Nepasnigus, bet esant dideliam šalčiui, dalis augalų šiemet gali būti pažeisti – plyšti žievė, nukristi lapai. Pušys ir eglės gali imti nebesidauginti.

Pavasario permainos žudo svetimžemius

„Auginame daugybę svetimžemių augalų – atvežtų iš kitų geografinių regionų. Pirma, stebime juos esant -20-25 laipsnių šalčio temperatūrai, kai būna pažeidžiama ir jų mediena. Antra, labai daug augalų apšąla per pavasarines šalnas – mums įprasta, o kitiems kraštams - ne. Pas mus po atšilimo dažniausiai seka vienas arba du atšalimai.

„Vietiniai augalai dėl to išsprogsta gerokai vėliau, o svetimžemiai kartais sureaguoja į pirmą atšilimą. Tarp jų – ir atvežtieji iš Tolimųjų Rytų. Yra buvę, kad iš šio regiono kilusi margalapė kinidija pavasarį buvo nušalusi penkis kartus. Galiausiai iš miegančių pumpurėlių tais metais dar kažkas bandė megztis, bet dalis augalų žuvo. Šiuo atveju augalo ramybės mechanizmas nesuveikė dėl per daug permainingo pavasario“, - aiškino D. Ryliškis.

Lietuvoje - tai šalčiau, tai šilčiau

Lietuvoje toks klimatas buvo ne visada. Kadaise mūsų krašte dominavo žolynai, nes buvo šiltesnės sąlygos. Šiltesnės epochos augalų rūšių yra išlikę pietų Lietuvoje.

„Jei visoje Lietuvoje auga paprastasis ąžuolas, tai šioje šalies dalyje auga ir pietų kraštams įprastas bekotis ąžuolas. Skroblų Lietuvoje – pusė arealo. Jei būtų per šilta, teoriškai naujosios rūšys galėtų pakeisti esamas. Daugiakomponentė supančios aplinkos biologinė įvairovė leidžia greičiau plisti naujoms rūšims“, - aiškino pašnekovas, pridurdamas, jog esama nuomonių, kad 2050-2080 metais Lietuvoje gali būti vidurio Vokietijos klimatinės sąlygos.

Esą rūšys iš pietų nespėja sekti atšilusio klimato. Sąlygos joms plėstis mažesnės. Jei rūšis į šiaurę per metus nukeliautų apie 50 kilometrų, tai temperatūrinės izotermos juda 100 km greičiu. Taigi, rūšis nuo temperatūros pokyčių atsilieka dvigubai.

„Jei Klaipėdoje eleborai visi išsiskleidė, tai Vilniuje jie ir užšals pumpuruose. 300 km botaniniu požiūriu yra labai daug. Jei visą Lietuvos teritoriją užsodinsime paprastąja pušimi ir daugiau nieko nepaliksime, tuomet kiekvienas klimatinis pasikeitimas virs tragedija“, - svarstė D. Ryliškis.

Lietuvoje daugėja rūšių, kurios anksčiau nušaldavo, nežydėdavo, o dabar veši. Tuo tarpu anksčiau vešėjusios neatsilaiko.

Šių metų žiema specialisto teigimu  – menkas netikėtumas. Esą prieš 17 metų sausio pabaigoje VU botanikos sode sodinti augalai, nes žemė nebuvo užšalusi.

„2008 m. sausio vidury žydėjo kai kurie pavasariniai krūmai – ankstyvoji vėgėlė, forzitija. Buvo keista, nes paprastai tokios rūšys ganėtinai gerai reaguoja į vėlyvą žiemą, ir su jomis anksčiau nebūdavo problemų“, - prisiminė specialistas, pridurdamas, kad VU botanikos sodas – tai Lietuvos augalų genų banko dekoratyvinių augalų koordinacinis centras.

Ištirti svarbu

Pasak D. Ryliškio, Europos Komisija finansuoja kelių šalių turimus – aiškinamasi, kodėl augalai ramybės būsenoje būna arba ne, kokie faktoriai veikia, kokie genai sureaguoja į temperatūrų kaitą ir t.t.

„Augalų biocheminis mechanizmas jau pakankamai aiškus. Audiniuose yra medžiagų, stabdančių augimą. Jos yra veikiamos kitų medžiagų ir klimato sąlygų. Ekonomiškai svarbios rūšys – kriaušės, obelys, slyvos – bei miškų rūšys yra ištyrinėtos labiau“, - tikino specialistas.

Pavasarį žydinčius augalus įtakojantys veiksniai

Išoriniai veiksniai – dienos ilgumas, šiluma,
Vidiniai – augalo ramybės periodas.

Augalo dalys – nuo jautraus iki nejautraus šalčiui

Žiedas,
Jaunas uglys,
Išbrinkęs pumpuras,
Jauna šakelė,
Sena mediena.