„Daugelis, kas skaito laikraščius ar dalyvauja elektroninėje erdvėje, mato raginimus, kvietimus šią dieną vykti ir platesniam ratui Lietuvos gyventojų, įvairioms grupėms, taip pat ir įvairioms protesto grupėms, kurios norėtų atvykti ir ne tai, kad paminėti šią dieną, bet ir išsakyti, išreikšti, pademonstruoti kažkokį protestą prieš vykdomą politiką, konkrečius valdžios žingsnius, valdant pandemiją ar kitus dalykus“, – apie raginimus rinktis prie Seimo pasakojo R. Požėla.

„Matydami šitą informaciją, stebime kai kuriuos, mūsų manymu, nerimastingus ženklus. Yra ir raginimų atvykti ir parodyti, „ką mes galime“, yra įvairios aliuzijos ir nuorodos į įvairius renginius kitose šalyse, kur  vyksta negeri dalykai. Todėl, mes tai stebėdami, matydami, atitinkamai planuojame ir savo veiksmus. Mūsų pasiruošimas yra kiek kitoks, nei yra įprasta ankstesniais metais. Ir todėl tikrai šiame renginyje dalyvaus padidintos policijos pajėgos. Mes planuojame platų spektrą prevencinių veiksmų“, – kalbėjo R. Požėla.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Jis išvardino, kokių veiksmų žada imtis pareigūnai.

„Vienas iš tokių veiksmų – fizinio barjero tam tikrose vietose prie Seimo perimetro įrengimas. Kad būtų maksimaliai užtikrintos kiekvieno susirinkusio teisės, kad tai pagelbėtų vykdyti mūsų funkcijas ir padėtų susiorientuoti gyventojams, galbūt atvykusiems iš kitų Lietuvos vietų, kur čia tas tikrasis renginys, kaip geriau ateiti, kaip geriau išeiti. Toks priemonių spektras, mūsų manymu, leis sklandžiai pravesti šiuos renginius“, – teigė generalinis policijos komisaras.

Neatmetame, kad gali atsirasti žmonių su piktais kėslais, kurie ateitų su kuprinėmis, kurios būtų skirtos ne mineraliniam vandeniui ar arbatai.

Tokių protestų buvo ir pernai. Jų metu atsirasdavo žmonių, kurie turėjo kuprines, maišus su akmenimis, pagaliais. Pasak R. Požėlos, toks scenarijus gali pasikartoti ir šįkart.

„Mes vertiname tą visą situaciją, visą triukšmą, keliamą aplink šitą renginį. Ir neatmetame, kad gali atsirasti žmonių su piktais kėslais, kurie ateitų su kuprinėmis, kurios būtų skirtos ne mineraliniam vandeniui ar arbatai. Tai tikrai policija numato pakankamai platų spektrą prevencinių priemonių. Ir jeigu mums kils tam tikri įtarimai, mes pasiliekame teisę stabdyti ir tikrinti transporto priemones, jose esančius asmenis, ar jie neturi draudžiamų daiktų, taip pat asmenis, kurie ateina į šį renginį“, – kalbėjo generalinis policijos komisaras.

Kaip tikino komisaras, prie Vilniaus įrengti ir patikros postai, kuriuose vykdoma stebėsena į Vilnių atvažiuojančių transporto priemonių.

„Pagal turimą informaciją pasirinktinai vykdysime į Vilnių atvažiuojančių transporto priemonių. Pagal turimą informaciją pasirinktinai galbūt kai kurias stabdysime, žiūrėsime, kas važiuoja, kaip važiuoja, ar nėra vežama draudžiamų daiktų“, – sakė R. Požėla.

„Noriu pasakyti, kad pagrinde dirbs Vilniaus apskrities komisariato darbuotojai, bet lygiai taip pat mes komandiruojame tam tikrą skaičių mūsų darbuotojų iš kitų teritorinių policijos įstaigų“, – tvirtino pašnekovas.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Laisvės gynėjų dienos minėjimas

Laisvės gynėjų dienos proga Lietuvoje vyksta tradiciniai renginiai. Minėjimas tradiciškai prasideda pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, languose dešimčiai minučių uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Po to – Laisvės gynėjų dienos minėjimas prie Seimo rūmų ir 2021 metų Laisvės premijos įteikimo ceremonija. Popiet žuvusieji už Lietuvos laisvę bus pagerbti Antakalnio kapinėse Vilniuje.

Prieš Laisvės gynėjų dienos minėjimą socialiniuose tinkluose pasirodė raginimai atvykti į renginį protestui prieš valstybės institucijų sprendimus, tarp jų – prieš koronaviruso ribojimo priemones.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.