Bedarbių ir neįgaliųjų mokymai Kaune – galimybė pasipelnyti iš valstybės. Tokių įtarimų pasėjo valstybinis auditas Lietuvos darbo biržoje, kurios buvęs vadovas įtariamas lėšų švaistymu.

Kainomis pranoko Vilnių

Valstybės auditoriai nustatė, kad 2008 m. Lietuvos darbo biržos (LDB) sandėriai su Kaune esančiu neįgaliųjų reabilitacijos centru "Vilties žiedas" yra nepagrįsti. Per auditą išaiškėjo, kad lėšos, skirtos profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo ir pašalpų programai, buvo pernelyg išpūstos.

Iš 6,48 mln. litų, skirtų programai įgyvendinti visoje Lietuvoje, beveik 50 proc. lėšų panaudojo Kauno darbo birža (KDB). Didžioji dalis pinigų, skirtų neįgaliųjų reabilitacijai ir įdarbinimui, atiteko "Vilties žiedui".

Dėl pinigų srautų, kurie pasiekė "Vilties žiedą", įtarimų auditoriams kilo palyginus šio ir kitų Lietuvos neįgaliųjų reabilitacijos centrų teikiamų paslaugų įkainius. Pavyzdžiui, Kaune vieno žmogaus apskaitininko reabilitacijos programa kainavo 55 tūkst. litų. Palangos reabilitacijos centras neįgaliuosius parengdavo už 20 tūkst. litų.

Vidutiniškai baigti kursus ir įsidarbinti žmogui Kaune buvo skiriama 131 tūkst. litų, o aukštu pragyvenimo lygiu ir brangiomis paslaugomis garsėjančiame Vilniuje – 82 tūkst. litų. KDB išlaidos reabilitacijos programoms praėjusiais metais penkis kartus viršijo sostinėje neįgaliesiems įdarbinti skiriamas lėšas.

"Jei matysime, kad yra nusikaltimo požymių, medžiagą atiduosime teisėsaugos institucijoms. Jei būtų daugiau bendrovių, Kaune teikiančių panašias paslaugas, tokių dalykų nebūtų. Visuomet yra geriau, kai yra didesnė pasiūla", – audito išvadas komentavo Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktorė Vita Jurkevičienė.

Kauniečiai – tik tarpininkai?

Kaip atsitiko, kad beveik pusė LDB lėšų, skirtų Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo ir pašalpų programai, atiteko KDB? Pastarosios direktoriaus pavaduotojas Vygintas Morkūnas sako, kad lėšų skyrimas priklausė nuo valdžios sprendimų Vilniuje, kur buvo patvirtinti viešieji pirkimai.

"Nežinau, kodėl tokie skirtumai.Viešuosius pirkimus vykdė ir juos apibrėžė Lietuvos darbo birža Vilniuje. Kodėl skirtingos kainos, neanalizavome. Tačiau jei žmonės siunčiami į kitą miestą, prie mokymo išlaidų prisideda apgyvendinimo ir kelionės išlaidos", – teigė V.Morkūnas.

Anot vadovo, KDB atliko tik tarpininko vaidmenį tarp Sveikatos apsaugos ministerijai priklausančios neįgalumo nustatymo tarnybos ir profesinės reabilitacijos įstaigų.

"Mes, kaip tarpininkai, gauname siuntimą iš neįgalumo tarnybos ir per tris dienas turime pasiųsti žmogų į vieną reabilitacijos įstaigų. Kauno neįgalumo tarnyba dirbo aktyviausiai Lietuvoje ir siuntė daugiausiai žmonių. Kauno darbo birža aktyviai įsijungė ir juos persiuntė į reabilitacijos įstaigas, šios taip pat gerai vykdė savo darbą", – aiškino V.Morkūnas.

Beje, kovą dėl įtarimų švaisčius bedarbių paramai skirtus milijonus buvo atleistas LDB direktoriaus Vidas Šlekaitis.

Anot KDB vadovo, "Vilites žiedą" kauniečiai dažniausiai pasirinkdavo todėl, kad didžioji dalis norėjo įtvirtinti savo profesinius įgūdžius Kaune, o ne kuriame nors kitame Lietuvos mieste.

"Galėtume jaustis kalti, jei darytume įtaką profesinės reabilitacijos paslaugų pirkimui ir kriterijams, kokios tos paslaugos turi būti, nustatyti. Šiuo atveju mes tik tarpininkai, kurie nukreipia žmones į reabilitacijos centrus. Kodėl mylimas "Vilties žiedas"? Didžioji dalis kauniečių pageidauja reabilituotis arčiau namų", – tikino V.Morkūnas.

Pasak KDB vadovo, viešuosiuose pirkimuose buvo nupirkta kelialapių ir į kitas reabilitacijos įstaigas Druskininkuose bei Palangoje, tačiau į šiuos centrus kauniečiai važiuoja nenoriai.

Davė, kiek prašė

Viena priežasčių, kodėl KDB atiteko didžioji dalis lėšų, skirtų profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo ir pašalpų programai, yra ta, kad LDB nepatvirtino įkainių už profesinės reabilitacijos centruose teikiamas paslaugas, o šie galėjo prašyti lėšų tiek, kiek norėjo.

"Vilties žiedo" direktorės Lucijos Jurgelaitienės teigimu, 2008-aisiais paslaugų įkainiai išaugę, nes reikėjo padengti praktinio mokymo bendrovės "Simulith" steigimo išlaidas.

"Įkūrėme praktinio mokymo bendrovę, kuri yra vienintelė Lietuvoje ir kurioje žmogui suteikiama galimybė atlikti praktiką. Juk daugelis įmonių nenori priimti į darbą žmonių be praktikos, tuo labiau neįgalių žmonių, – aiškino pašnekovė. – Bendrovei suteiktas europinis sertifikatas, jame išdėstyti specialūs reikalavimai įrangai. Tai pabrangino įkainius. Praktinio mokymo bendrovėje su neįgaliaisiais dirba dėstytojai ir specialistai".

L.Jurgelaitienė negalėjo paaiškinti, kiek kainavo įsteigti bendrovę ir kodėl praėjusiais metais vienos dienos mokymai žmogui kainavo 391 litus, o šiemet, patvirtinus įkainius, tik 173 litus. Už 2,5 mln. litų, skirtų "Vilties žiedui" 2008 m., buvo apmokyta 50 kauniečių, iš kurių 25 susirado darbus.

Anot "Vities žiedo" direktorės, panašiomis sąlygomis lėšos neįgaliųjų reabilitacijos centrams buvo išduodamos ir kituose reabilitacijos įstaigose.

"Įsivaizdavome, kad paslauga turi būti labai gera, nes tai yra vieno žmogaus mokymas. Įrengti praktinio mokymo bendrovę kainuoja daug. Pagal savo išlaidas nustatėme įkainius. Pernai gruodį paskelbus konkursą, įkainiai buvo sumažinti", – teisinosi L.Jurgelaitienė.

Pasiteisinimai neįtikino

Valstybės kontrolieriams KDB ir "Vilties žiedo" atstovų pasiteisinimai neatrodo įtikinami. Anot jų, darbo birža turėjo kontroliuoti, kaip ir kam pinigai buvo leidžiami.

"Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra nustačiusi tvarką, pagrindinis rezultatas – įdarbinimas, kuris turi būti pasiekiamas mažiausiomis galimomis sąnaudomis. Šiuo kriterijumi vadovaujantis pastebėjome, kad "Vilties žiedas" skyrė daugiausiai lėšų savo tikslams pasiekti", – apie audito išvadas kalbėjo V.Jurkevičienė.

LDB turėjo atkreipti dėmesį į pastebimai dideles išlaidas, informuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, o ši – nustatyti pastovius įkainius. V.Jurkevičienė pripažįsta, kad nėra galimybių į teisinę atsakomybę patraukti tų asmenų, kurie lėšas naudojo netaupiai.

"Teisės aktai nebuvo pažeisti, nes viešoji įstaiga buvo parinkta pagal taisykles, tačiau lėšos panaudotos netaupiai. Lietuvos darbo birža skyrė nepakankamai dėmesio. Kaune nebuvo daugiau norinčiųjų dalyvauti konkursuose, todėl dalyvavo tik viena bendrovė", – teigė V.Jurkevičienė. Beje, šiemet Kaune įsteigtas dar vienas – Vilniaus "Valakupių" reabilitacijos centro filialas.

Kontrolierė nesiryžo teigti, kad atliekant auditą kilo įtarimų dėl galimų korupcinių ryšių. "Sunku pasakyti, šito negaliu komentuoti, nes tai ne mūsų kompetencija", – aiškino V.Jurkevičienė.