Uosialapiai klevai, nevaldomai išplitę upių pakrantėse ir uzurpavę paupio buveines, gražiausiose Vilnelės pakrantėse šį pavasarį nebeatgims. Nuo šios agresyvios invazinės rūšies sostinėje išvaduota daugiau kaip 7 km (66 ha) Vilnelės pakrančių.

Uosialapis klevas – viena agresyviausių Lietuvoje aptinkamų invazinių augalų rūšių. Ši rūšis nustelbia paupio bendrijas ir taip kelia grėsmę vietinių augalų rūšių išlikimui, niokoja kraštovaizdį, kelia grėsmę žmonių sveikatai dėl žiedadulkėse esančių stiprių alergenų.

Lietuvos gamtos fondas, Aplinkos ministerijos užsakymu, vietovėse, kur uosialapis klevas labiausiai išplitęs, vykdo šio augalo populiacijos reguliavimą.

Vandens telkinių pakrantėse uosialapiai klevai išplinta labai lengvai, nes sėklas išnešioja vanduo. Neries, Nevėžio, Nemuno pakrantėse uosialapis klevas tampa vyraujančia medžių rūšimi, jų brūzgynų paunksmėje negali augti įprastai paupio bendrijoms būdingi augalai.

Šis iš Šiaurės Amerikos į Lietuvą XX a. pirmoje pusėje atvežtas augalas išplito ir įsitvirtino, nes yra labai gyvybingas: nukirtus jį, kelmas dar ilgai leidžia atžalas, o ant žemės nukritusios smulkios šakelės labai sparčiai įsišaknija. Kad su iš kelmo atželiančiomis atžalomis netektų kovoti dešimtmetį, praėjusią vasarą uosialapiams klevams sušvirkšta herbicidų injekcija. Žiemą augalai iškirsti ir išvežti iš Vilnelės pakrančių. Uosialapio klevo sąžalynai sostinėje iškirsti 7 km atkarpoje nuo Olandų žiedo iki Rokantiškių kapinių. Iš viso nuo šio agresyvaus augalo išvaduota 66 ha Vilnelės pakrančių.

Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Danas Augutis pastebi, kad, laiku neužkirtus kelio invazinių augalų rūšių plitimui, jos stipriai suveši ir užgožia vietovei būdingą augmeniją. „Šios invazinės rūšies išplitimas – akivaizdus pavyzdys, kaip neapgalvotai kišantis į gamtą galima sugriauti ekosistemos pusiausvyrą. Praėjus pusšimčiui metų po neatsargaus šios rūšies įkurdinimo Lietuvoje, tenka taisyti jo pasekmes – imtis populiacijos reguliavimo. Tikimės, kad ši priemonė bus efektyvi ir ilgainiui pakrantėse atsikurs ir suvešės dešimtmečiais uosialapio klevo nustelbta augmenija“, – sakė Danas Augutis.

Nuo uosialapių klevų išlaisvintomis Vilnelės pakrantėmis džiaugiasi ir Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktorė Vida Petiukonienė. Ji kviečia kiekvieną vilnietį prisidėti prie aplinkos gražinimo ir padėti išvalyti parkų teritorijas. Kasmet įvairias parko vietas tvarkyti imasi vis daugiau vietos bendruomenių ir verslo bei valstybinių institucijų atstovų.

Invazinės rūšys yra viena didžiausių grėsmių gamtinei įvairovei pasaulyje, jos sukelia gamtosaugos problemų, nuostolių žemės ūkiui, miško pramonei, turizmui, kelia grėsmę ir žmonių sveikatai. Europos Komisijos duomenimis, Europoje aptinkama apie 11 tūkst. svetimžemių rūšių, šis skaičius sparčiai didėja.

Kasmet Europoje aptinkama dešimtys naujų augalų rūšių, atkeliavusių iš įvairių pasaulio regionų. Lietuvoje šiuo metu yra žinoma apie 548 rūšių svetimžemių augalų, iš jų apie 46 rūšys yra invazinės ir dar apie 60 rūšių – potencialiai invazinės, ateityje galinčios kelti rimtų gamtosaugos problemų.