„Esame maža tauta, daug genijų neturime. Turime vieną genijų, čia tikrai nėra skambūs žodžiai“, – šnekėjo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė.

Stengtis muziejų verčia ir artėjanti sukaktis. Kitąmet – 150-osios M. K. Čiurlionio gimimo metinės. Kol Lietuvos kultūrininkai švęs, kiti pavydės.

„Japonai pasakė, kad jei turėtume tokio lygio menininką, būtume laimingi“, – teigė D. Kamarauskienė.

Kad žinia apie M. K. Čiurlionį nedulkėtų stalčiuose ir negulėtų knygose, Vyriausybė sugalvojo žaismingą akibrokštą – Vilniaus oro uostui suteikti simbolinį Čiurlionio vardą.

„Daugiau mums, lietuviams ir svečiams, kurie nusileidžia ir atvyksta į Lietuvą, mato Čiurlionio vardą“, – kalbėjo kultūros ministras Simonas Kairys.

Oro uosto užrašas keistųsi ne per naktį, o nuo kitų metų pradžios, Čiurlionio vardu būtų laikinai – 5 metus. Gyventojams M. K. Čiurlionis yra svarbi persona, bet ar oro uostui?

„Nepaprastai, o čia jau be žodžių, svarbus labai“, – sakė viena iš pašnekovių.

„Kuo susijęs oro uostas su Čiurlioniu? Niekuo“, – pabrėžė kita pašnekovė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Sąsajų tarp M. K. Čiurlionio ir aviacijos neranda ir susisiekimo ministrai – tiek esamas Marius Skuodis, tiek galbūt būsimas Eugenijus Sabutis.

„Nei šiandien, nei rytoj tai yra reikalingas dalykas. Manau, kad Vilniaus oro uostas – puikus pavadinimas ir jo keisti nereikia“, – nurodė Seimo narys (LSDP) E. Sabutis.

Lietuvos oro uostai iš savo kišenės naujo pavadinimo nerašys, bet turi kitų sumanymų.

„Esame ir būsime atviri menininko vardo įprasminimui oro uoste, tam turime nemažai erdvių, patys galime pasiūlyti tam tikrų galimybių“, – aiškino Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.

Profesorius Vytautas Landsbergis teigė, kad priešintis M. K. Čiurlionio vardui ant oro uosto vartų gali tik „prietrankos“, bet priešinasi ne tik politikai – ir kultūrininkai bei visuomenininkai.

„Tai yra tiesiog nesąmonė ir viskas. Su visa pagarba jo kūrybai“, – tikino renginių organizatorius Jogaila Morkūnas.

„Čia mūsų visos tautos apsisprendimas. Jeigu norime turėti ryškų veidą, kuris reprezentuoja Lietuvą, manau, Čiurlionis galėtų tapti tokiu veidu“, – kalbėjo D. Kamarauskienė.

„Aš skrendu į Vilnių, o ne į Vilniaus tarptautinį Čiurlionio oro uostą. Garsinkime patį miestą, o ne Čiurlionį, kuris mums labiau žinomas, o ne kaimynams lenkams, latviams, vokiečiams“, – šnekėjo renginių organizatorius.

Tačiau tie patys lenkai oro uostą pavadino kompozitoriaus vardu – Varšuvos Šopeno oro uostas.

„Neįsivaizduokime, kad čia didelė inovacija ir užsienio turistai nustebs kažką tokio pamatę ir nesupras“, – tvirtino S. Kairys.

Gal ir supras, bet nebūtinai ištars. M. K. Čiurlionio pavardė verčia palaužyti liežuvį ne vieną užsienietį.

„Ne, nelengva. Vilnius būtų daug paprasčiau“, –  tikino pašnekovas.

Vyriausybės kanceliarija pirmą žingsnį jau žengė. Dabar iki lapkričio 18 dienos laukia visuomenės pastabų, o tada dar svarstys apie Čiurlionio oro uostą.

„Sociologinė apklausa. Pasak šaltinių, už tai, kad būtų pavadinta Čiurlionio Vilniaus tarptautinis oro uostas, pritarė 11 procentų respondentų. Tai atsakykite į klausimą – čia demokratijos kaina, kai mažumos apklausa staiga tampa oro uosto pavadinimu, ar tai yra veiklos imitavimas? Žiūrėkite, kažką reikia daryti, pavadinkime oro uostą Čiurlionio“, – nurodė J. Morkūnas.

Apklausos verda ir internete, bet ne kompozitoriaus naudai. Iš 2500 už Čiurlionio vardą – vos 76.