Kadaise patys pozavę prie klestinčios parduotuvės, dabar miestiečiai fotografuojasi šalia jos griuvėsių.

Pastatą reikėjo griauti

"Tai bus dar viena nuotrauka mano albumui", – spragtelėdama fotoaparato mygtuką šyptelėjo kaunietė Skaistė.

Prieš keliasdešimt metų parduotuvės "Merkurijus" ir centrinio fontano pašonėje kartu su namiškiais pozavusi bendrai nuotraukai, penktadienio popietę stoti prieš fotoobjektyvą ji privertė savo draugę. "Prisiminimai. Gerai, kad jie yra, tačiau šį pastatą reikėjo griauti. Nekoks vaizdas buvo", – prasitarė Skaistė.

Išmaišiusi daugybę Europos didmiesčių ir jų centrinių gatvių, mergina įsitikinusi, kad šioje vietoje artimiausiu laiku galėtų atsirasti ne prekybos centras ar stiklinis biurų pastatas, o skverelis su daugybe suoliukų, ant kurių trumpai atsikvėpti įsitaisytų pavargę miestiečiai ir miesto svečiai. "Gurkšnotų sau kavą, užkandžiautų – manau, tikrai smagu būtų. Žinoma, prieš tai dar reikėtų sutvarkyti centrinį fontaną", – nuo saulės prisidengdama akis kalbėjo Skaistė.

Pasiges pasimatymų vietos

Kaunietė Jurgita atminimo nuotraukos fonui pasirinko ne išraiškingus "Merkurijaus" griuvėsius, o purslais besitaškantį fontaną.

"Stokite veidu į griuvėsius ir šypsokitės", – prieš fotosesiją savo mamą ir dukrelę instruktavo Jurgita. Jauna moteris su nostalgija prisiminė laikus, kai nekantriai žvilgčiodama į laikrodį prie gigantiško pastato laukdavo vėluojančių draugių arba tiesiog prisėsdavo ant laiptelių pažiūrėti į skubančius miestiečius. "O kiek pasimatymų čia būta! – svajingai nusijuokė Jurgitos mama Stefa. – Kad ir kas atsirastų šioje vietoje, niekada neprilygs tam, kas buvo." Žvelgdamos į vietą, kurioje kadaise virė gyvenimas, abi moterys vienbalsiu pripažino, kad netekusi "Merkurijaus", Laisvės alėja neteko pusės savo žavesio. Kalbintų kauniečių manymu, šis pastatas buvo antroji žinomiausia vieta po Kauno pilies.

Tuo neabejojo ir klaipėdietė Julija Endziulaitienė. Į Kauną atvykusi po ilgos pertraukos, moteris negalėjo patikėti, kad iš didžiausio prekybos centro liko tik griuvėsiai. "Nufotografuosiu, nes vyras nepatikės, – sakys, kad sugalvojau", – iš rankinės traukdama mobilųjį telefoną atsitokėti negalėjo viešnia iš pajūrio.

Padėjo gėlių prie griuvėsių

Legendinio Laisvės alėjos fotografo Valentino Petraškos albume kol kas tik viena nuotrauka, menanti apie centrinės pėsčiųjų gatvės pokyčius – išlipęs iš galingo visureigio griuvėsių fone šypsosi kepurėtas vyriškis.

Dauguma praeivių, pasak V.Petraškos, vietą, kurioje dar prieš mėnesį, stovėjo ištuštėjęs "Merkurijaus" pastatas, fotografuoja asmeniniais fotoaparatais arba mobiliaisiais telefonais, o prie nuotraukomis apkabinėto jo stendo prieina tik norėdami prisiminti, kaip pastatas atrodė prieš dešimtmetį. "Klientūros sumažėjo, – atsiduso kelias dešimtis metų fotografo duoną kremtantis vyras. – Siūlau žmonėms įsiamžinti prie griuvėsių, juk dauguma jų turi mano darytas nuotraukas, kai "Merkurijus" dar buvo traukos centru. Galės palyginti, kaip metai viską keičia."

Gėlėmis prie parduotuvės griuvėsių prekiaujančioms moterims – pokyčiai nė motais. Esą gėles miestiečiai perka kaip pirkę, o kai kurie klientai net palieka arbatpinigių už neva kenksmingas darbo sąlygas. "Prieš kelias dienas gėlių puokštelę pardaviau labai linksmai jaunuolių porelei. Sakė, nuneš ir padės prie "Merkurijaus" griuvėsių", – prisiminusi keistuolius nusikvatojo prekiautoja Jadvyga.