Linas D. vis dar negali patikėti, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu su savo dukra galės bendrauti tik kartą per metus, kai per atostogas nuvyks į Airiją. Vyrą stebina, kad teisėjams nebuvo svarbu, jog šeima iširo ne dėl jo kaltės, jie nepasidomėjo ir su kuo norėtų gyventi mergaitė.

Tarp Airijos ir Lietuvos

Statistikos nereikalaujantis faktas, kad daugeliu šeimos skyrybų atvejų teismai vaiko gyvenamąją vietą nustato su mama. Tėvui priteisiama periodinė išmoka vaikui išlaikyti ir apibrėžiama, kada ir kiek jie galės bendrauti. Žinoma, pasitaiko retų išimčių, kai gyvenamoji vieta priskiriama su tėvu, tačiau bent jau Kauno miesto apylinkės teisme apie tokius atvejus neužsimenama.

Kauniečio Lino D. (pavardė redakcijai žinoma – red. past.) atvejis lyg ir nėra išskirtinis, tačiau vyrui itin skaudus. Po skyrybų su Airijoje likusia buvusia žmona, Linas D. sugrįžo į Lietuvą. Jis tikėjosi, kad kartu augs ir jo dukra.

Deja, Kauno miesto apylinkės teismas buvo negailestingas 33-ejų kauniečiui. Teisėjai nusprendė, kad mergaitė turi augti Airijoje, o tėvas dukrą galės matyti tik per savo atostogas.

Išvyko uždarbiauti

„Jau per pirmą teismo posėdį Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė pasakė, kad jeigu motina nėra alkoholikė ir narkomanė, vaikas turėtų likti su ja“, – pasakojo Linas D. Jį nustebino, kad kituose posėdžiuose esą net nebuvo gilinamasi, su kuriuo iš tėvų mergaitė norėtų gyventi, ar jaučiasi artimesnė.

Taip jau susiklostė Lino D. gyvenimas, kad prispaustas krizės ir bankuose paimtų kreditų naštos jis su šeima nusprendė laimės ieškoti Airijoje. Linas D. atviravo, kad tuo metu netgi rimtų rūpesčių prispausta šeima buvo darni.

Nė kalbos nebuvo, kad į svečią šalį uždarbiauti vyktų tik vyras. Šeima privalo būti kartu: tokios nuostatos laikėsi Linas D. ir jo žmona. Net minčių nekilo, kad jų meilės įrodymas – trejų metukų dukrelė Rugilė (vardas pakeistas – red. past.), galėtų likti Lietuvoje. 2009-aisiais visi kartu išvyko laimės ieškoti į lietuvių pamėgtą Airiją.

Žmona įsimylėjo kitą

Airijoje kauniečių šeimos laukė ne tik emigranto duonos išbandymai. Šioje šalyje šeimos pamatas ėmė griūti. Pasak Lino D., į jo žmonos širdį pasibeldė nauja meilė, tačiau ne jam, teisėtam vyrui, o bendradarbiui užsieniečiui.

„Tu į jį žiūri taip, kaip į mane žiūrėjai mūsų draugystės pradžioje“, – papriekaištavo Linas D. žmonai. Pasak kauniečio, kilnu buvo tai, kad moteris neapgaudinėjo sutuoktinio ir prisipažino apie šiltus jausmus kitam vyrui. Linas D. tikino, kad šeima nutarė mėnesiui išsiskirti. Tai buvo laikas galutiniam sprendimui priimti. Linas D. su dukrele grįžo į Lietuvą.

Tačiau sutarto laiko net neprireikė, kad sutuoktinė galutinai nuspręstų likti su naująja meile. Pasak Lino D., priėmusi tokį sprendimą jo žmona pati pripažino, kad jų dukrelei bus geriau su tėvu. Linas D. su Rugile liko dviese.

Nuotaikos keitėsi

Jaunas vyras neslėpė sunkiai išgyvenęs šią dramą. „Priežastis, ko gero, ta, kad pradžioje ji mane labai stipriai mylėjo, o tada, kai mano jausmas jai ėmė augti, jos meilė man atšalo“, – analizavo Linas D. Pagrindinis dalykas, kuris tuo metu džiugino vyrą, buvo tai, kad su buvusia žmona sekėsi labai draugiškai bendrauti ir susitarti dėl mergaitės auklėjimo, rūpinimosi.

Netrukus ši graži atmosfera pasikeitė. Linas D. sakė, kad intuicija jam šnabždėjo apie gresiančias problemas. Pokalbiai su buvusia žmona darėsi konfliktiški, ji ėmė priekabiauti, kad jis esą prastai rūpinasi dukrele.

Pasak Lino D., kartą žmona pareiškė, kad grįžta į Lietuvą ir norės pasiimti dukrelę. Vyras tikino, kad jo klausimai kuriam laikui, kur ir su kuo mergaitė bus, kai mama eis į darbą, liko be atsakymų. Dėl kylančių abejonių ir gilėjančios prarajos tarp buvusių sutuoktinių Linas D. ėmė minti atitinkamų institucijų slenksčius.

Vaiko teisių apsaugos tarnyboje jam išaiškino, kad kol jiedu su žmona nėra oficialiai išsiskyrę, abu yra pagal įstatymą yra mažosios globėjai ir turi vienodas teises. Skyrybų prašymas šią situaciją pakeistų iš esmės.

Matys tik per atostogas?

„Iki žmonos grįžimo iš Airijos buvo likę labai nedaug laiko. Skubiai susiradau advokatą, kuris padėjo surašyti skyrybų prašymą teismui. Kreipiausi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir dukrelė liko pas mane“, – prisiminė Linas D., tuomet dar nepraradęs vilties, kad dukra liks gyventi su juo Lietuvoje.

Deja, Linas D. klydo. Teismas pripažino, kad šeima iširo dėl žmonos kaltės. Turtą teismas sutuoktiniams padalijo perpus ir priteisė solidariai vykdyti įsipareigojimus bankams.

„Dėl bendravimo su dukra teismas neatsižvelgė nei į mano siūlymus, nei į mergaitės mamos ir priėmė savo drastišką sprendimą“, – vis dar negalėjo atsitokėti Linas D.

Teismas ne tik nutarė, kad mergaitės gyvenamoji vieta – su mama, bet ir nustatė tėvo bendravimo su dukra tvarką: turi teisę bendrauti interneto ryšiu ir mobiliuoju telefonu, prisijungimo laikas – 19 val. kasdien. Per savo kasmetes atostogas vyras turi teisę bendrauti su dukra netrukdomai ir praleisti visas atostogas kartu. Dukrai išlaikyti priteisti 500 litų per mėnesį.

Sprendimą apskundė

„Teismas atėmė iš manęs dukrą. Ką gali vaikui duoti, susitikęs su juo kartą per metus? Svarbiausia yra vaiko interesai, lyčių lygybė, lygios tėvų teisės į vaiko auklėjimą – tai tėra skambios frazės, kurios realiai neveikia“, – stebėjosi Linas D.

Kauno apylinkės teismo sprendimą Linas D. apskundė. Vyras iki šiol negali suprasti, kodėl teismas nustatė būtent tokią bendravimo su dukrele tvarką. Sunku buvo tikėtis, kad gyvenamoji vieta bus nustatyta su tėvu, tačiau galimybę bendrauti gyvai teismas apribojo iki minimumo.

Juolab kad ne tik Linas D. buvo surašęs grafiką, pagal kurį mergaitė galėtų kiek įmanoma dažniau matytis su mama ir seneliais iš mamos pusės. Panašiai buvo surašiusi ir buvusi sutuoktinė. Pasak Lino D., moteris niekada neneigė tėvo ir dukros ryšį esant labai stiprų.

Lygios teisės – tik žodžiai

Linas D. negali susitaikyti su tuo, kad jo dukra augs užsienyje, tačiau Lietuvos teismas visai nenori jam padėti išlaikyti mergaitės gimtinėje. „Nesu prieš, kad mano dukra svečiuotųsi užsienyje pas mamą, tačiau siekiau, kad ją gintų Lietuvos teisinė sistema, todėl man atrodė teisinga, kad jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su manimi čia, Lietuvoje, o ne su mama su Airijoje“, – ugningai rėžė Linas D.

Vyras dėstė ir kitus argumentus, į kuriuos neatsižvelgė teismas. Tai – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija. Pasak nusivylusio tėčio, teismas nustatė, kad abu mergaitės tėvai turi iš esmės vienodas sąlygas rūpintis, išlaikyti dukterį. Teismas esą nenustatė, kad kuris nors iš tėvų nenorėtų ir negalėtų tinkamai pasirūpinti mergaite.

Sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo priėmė tik pasirėmęs vieno iš tėvų, t.y. vaiko motinos, lyties faktoriumi. Tokiu būdu vaiko tėvas buvo diskriminuotas dėl savo lyties.

„Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios. Tai kodėl teismas iš manęs šią pareigą ir teisę atėmė?“ – klausė Linas D.

Statistika

4 – tiek teisėjų Kauno miesto apylinkės teisme specializuojasi skyrybų ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bylose.

600 – tiek skyrybų ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bylų per metus išnagrinėja viena Kauno miesto apylinkės teismo teisėja.

Komentarai

Birutė Daugėlienė, Kauno savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja

Daug yra bylų, kai vaiko gyvenamosios vietos nustatymas sprendžiamas, kai vienas iš tėvų gyvena užsienyje. Tikslios statistikos nėra. Mums labai sunku rašyti išvadas, kai viena pusė gyvena Airijoje, Anglijoje, o kita – Lietuvoje. Mes remiamės dokumentais, kurie yra pateikiami anos šalies socialinių tarnybų. Visada atsižvelgiama į visą kompleksą aplinkybių. Ir ne vien tėvo ar motinos noras lemia, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvens, o ir vaiko, kuris geba išreikšti savo nuomonę. Vertinama daug dalykų, tarp jų ir vaiko prisirišimas ilgiau gyvenant su kuriuo nors iš tėvų. Vien tik noras nėra pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Yra dar ir vaiko interesai. Priimant bet kokį sprendimą, pirmiausia ir svarbiausia yra vaiko interesai. Tie vaiko interesai ir nagrinėjami per visą aplinkybių spektrą. Statistiškai daugiau atvejų, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina.

Odeta Tarvydienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė

Emigracija apsunkina vaiko ir vieno iš tėvų, gyvenančio kitoje šalyje, bendravimą. Tai būna dar sunkiau, kai du suaugę žmonės, vaikui svarbiausi asmenys, nesugeba dėl bendravimo susitarti. Mūsų Civilinis kodeksas sako, kad abu tėvai turi lygias teises į vaiką, tačiau iš patirties žinome, kad buvo ne vienas atvejis, kai tėvas neišlaikė vaiko, smurtaudavo, tai lyg ir aišku, kad jis kaip tėvas savo pareigų neatliko. Idealių skyrybų nebūna, vaikams jos visada skausmingos. Labai svarbu, kad tėvai elgtųsi kaip du suaugę, protingi žmonės. Galvotų ne apie savo asmenines nuoskaudas ir ambicijas, kuris kurį labiau nuskriaudė, o atsižvelgtų į vaiko interesus ir elgtųsi kaip tikri tėvai. Nors santuoka ir iširo, vaiko tėvais jie liks visą gyvenimą. Reikia vaikui paaiškinti, kad nors tėvai gyvens atskirai, jo gyvenime jie bus ir toliau. Vaikas turi žinoti, kad dėl tėvų skyrybų jis nekaltas. Praktika rodo, kad vaikai ima kaltinti save. Mažieji išgyvena, juos apima depresija, o to priežastis dažniausiai būna tėvai. Visiškai to skausmo išvengti nepavyks, tačiau reikia stengtis, kad jis būtų kuo mažesnis ir kad savo svajonių pasaulyje mažasis neprisikurtų baisių dalykų.

Šiais laikais dažniausiai bendraujama internetu ir kitomis ryšio priemonėmis. Mes esame matę tokių taikių susitarimų, kai pagal grafiką tėvai numato, su kurio, kuriais metais bus švenčiami gimtadieniai ar kitos šventės. Tėvų skyrybos vaikui labai skausmingos, tačiau du suaugę žmonės turi siekti, kaip tą skausmą vaikui palengvinti.

Teismų sprendimai darosi įvairesni. Anksčiau vos ne visada gyvenamoji vieta būdavo nustatoma su mama, o tėvui paliekama teisė bendrauti. Dabar daugėja sprendimų, kai gyvenamoji vieta nustatoma su tėčiu. Labai svarbi aplinkybė nustatant gyvenamąją vietą yra ta, kuris iš tėvų netrukdys ateityje bendrauti vaikui su kita puse.

I.Rinau byla

Klaipėdietės Ingos Rinau byla garsiausia Lietuvos teisės istorijoje. Ši byla pasiekė net Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Kai lietuvės I.Rinau ir jos vyro vokiečio Michaelio Rinau santuoka iširo, Vokietijos teismas jų trejų metų dukters globą paskyrė tėvui, tačiau I.Rinau su dukterimi išvyko į Lietuvą ir į Vokietiją nebegrįžo. Šį jos veiksmą buvęs vyras įvertino kaip vaiko pagrobimą.

I.Rinau reikalavo, kad vaiko gyvenamosios vietos klausimas būtų sprendžiamas pagal Lietuvos įstatymus, tačiau iki aukščiausios instancijos nuėjęs lietuvės prašymas taip ir liko be atsakymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl I.Rinau istorijos kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą.

Buvo paliktas galioti Vokietijos teismo sprendimas, kuriuo vaiko globa palikta tėvui, tačiau bylinėjimasis dėl dukters tarp buvusių sutuoktinių Vokietijoje tebevyksta iki šiol.

Arabiški motyvai

Bene paslaptingiausi ginčai dėl vaikų vyksta mišriose šeimose su musulmonų tikėjimo vyrais. Visai neseniai spaudoje aprašyta lietuvės Maimounos Liškauskaitės istorija.

32-ejų moteris su vyru Jamshidu Siddique ir trimis mažametėmis dukromis prieš porą metų iš Klaipėdos išvyko į Jungtinius Arabų Emyratus atostogauti. Kaip ir kiekvienais metais, šeima apsistojo vyro tėvų namuose.

Kelionė į uošvių namus svečioje šalyje klaipėdietei virto košmaru. Ten iš pasalų jai suduoti du smūgiai: pagrobti vaikai ir įteikti skyrybų dokumentai. Buvusi klaipėdietė vaikų pagrobimu įtaria savo sutuoktinį, uostamiestyje gerai žinomą pakistanietį gydytoją.