Iki šiol nepasirinkusieji karšto vandens tiekėjo automatiškai turėjo tapti "Kauno energijos" klientais. Bendrovė naujų vartotojų kratosi, o atsakingos institucijos žada imtis sankcijų.

Pareiga, kurios vengia

Pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą daugeliui kauniečių buvo vienas sunkiausių uždavinių. Ko gero, dėl to daugiau kaip tūkstančio daugiabučių gyventojai nepriėmė jokio sprendimo.

"Jų karšto vandens tiekėju automatiškai turėjo tapti "Kauno energija". Tai numato Šilumos ūkio įstatymas", – teigė energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.

Jam pritarė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) Šilumos skyriaus l.e. vadovė Rasa Gudzinskaitė: "Šią funkciją turėtų vykdyti "Kauno energija".

Tačiau pagrindinė mūsų miesto centralizuotos šilumos tiekimo bendrovė tokios atsakomybės kratosi ir oficialiai karšto vandens tiekėjo paslaugas teikia tik 138 daugiabučiams – tiems, kurių vartotojai pasiryžo mokėti vadinamąjį skaitiklio mokestį ir karšto vandens tiekėju pasirinko "Kauno energiją".

"Nepareiškusieji nuomonės dėl karšto vandens tiekėjo už karštą vandenį atsiskaito kaip ir iki Šilumos ūkio įstatymo pakeitimų: už geriamąjį vandenį, skirtą karštam vandeniui ruošti, moka "Kauno vandenims", o už šilumą – mums", – aiškino "Kauno energijos" atstovas spaudai Ūdrys Staselka.

Gresia sankcijos

Įstatymai numato, kad karšto vandens tiekėju neapsisprendusiems vartotojams "Kauno energija" turėjo tapti nuo šių metų gegužės 1 d.

"Kauno energija" nevykdo teisės aktų reikalavimų, o jeigu nevykdo, vadinasi, VKEKK turi juos nubausti", – pabrėžė K.Jauniškis.

Komisijos vadovės pavaduotoją Daną Janulionį žinia apie "Kauno energijos" nusistatymą karšto vandens tiekėjo klausimu nustebino.

"Dar negavome signalų, kad jie nevykdo šios pareigos. Nesulaukėme nė vieno skundo iš vartotojų, – kalbėjo D.Janulionis. – Patys netikrinome, nes kai nėra problemos, tai jos ir neieškome. Dažniausiai apie pažeidimus praneša patys gyventojai."

Jis pabrėžė, kad daugelyje miestų naujoji sistema pamažu įsivažiuoja ir šilumos tiekimo bendrovės sklandžiai imasi naujųjų pareigų.

"Jeigu gausime skundą, iškart sureaguosime", – apie sankcijas prabilo D.Janulionis.

Mokestis – įrengus skaitiklį

Šiuo metu vadinamojo skaitiklio mokesčio nemoka nė vienas kaunietis. Ū.Staselkos teigimu, atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų (skaitiklių) aptarnavimo mokestis vartotojams, kurie pasirinko "Kauno energiją" karšto vandens tiekėju, bus pradėtas taikyti įrengus skaitiklius. Tiksliau, nuo kito mėnesio įrengus apskaitos prietaisą. Tuomet kas mėnesį vartotojai mokės po 4,2 lito (su PVM) per mėnesį. Turintiesiems kelis skaitiklius mokesčio dydis nesikeis, t.y. ir keturis skaitiklius turinčio buto šeimininkai mokės 4,2 lito. "Kauno energija" naujus skaitiklius vartotojams planuoja įrengti per ketverius metus.

"Jau perkame pirmąją partiją – tūkstantį vienetų, – pasakojo Ū.Staselka. – Šiuo metu jie tikrinami sertifikuotoje laboratorijoje, ar atitinka B ir C tikslumo klasės matavimų paklaidos ribas ir dėl elektromagnetinio ir mechaninio poveikio."

Be to, bendrovė ieško papildomų finansavimo šaltinių, nes, anot Ū.Staselkos, aprūpinti 138 daugiabučių gyventojus naujais skaitikliais atsieis apie 3 mln. litų.

Vartotojas: jiems tai nenaudinga

Savanorių prospekto gyventojas Antanas Jašinskis su kaimynais apskaičiavo, kad, karšto vandens tiekėju pasirinkus "Kauno energiją", mokėti už karštą vandenį tektų mažiau.

"Mes viską įvertinome ir pateikėme prašymą būti mūsų karšto vandens tiekėju, – pasakojo A.Jašinskis. – Mokėti energetikams pagal įvadinio namo skaitiklio duomenis, kaip numato antrasis variantas, būtų pražūtinga, nes įvadinis visuomet rodo didesnį suvartoto vandens kiekį, nei gyventojai deklaruoja."

Puikiai kaimynus pažįstantis kaunietis įsitikinęs, kad tai susiję ne tik su netiksliu suvartoto vandens deklaravimu, bet ir su netiksliais apskaitos prietaisais. Visi jie yra pasenę.

"Jie nori, kad kažkas sumokėtų už nežinia kur dingusį karštą vandenį. Bet ar mes turėtume padengti nusidėvėjimo išlaidas? Norime mokėti tik už tai, ką sunaudojame, todėl mokėsime abonentinį mokestį ir būsime ramūs", – kalbėjo A.Jašinskis.

Jo nuomone, "Kauno energija" nenori būti karšto vandens tiekėju dėl to, kad tai – didelis ir sunkus darbas. Bendrovės atstovai turėtų pereiti per visus butus, įvertinti apskaitos prietaisus ir susidėvėjusius pakeisti.

"Pavyzdžiui, mūsų name yra 54 butai ir vienu metu tikrai nepavyktų rasti visų gyventojų. Tektų sugaišti daug laiko, – vertino A.Jašinskis. – Pas mus visi skaitikliai statyti prieš dešimtmetį ir dauguma yra susidėvėję. Energetikų laukia juodas, titaniškas darbas."

Nesupranta, už ką moka

P.Plechavičiaus gatvės gyventojas Rimantas Kalindra: "Palyginę birželio ir liepos sąskaitas už karštą vandenį, išsiaiškinome keistą, fizikos dėsniams prieštaraujantį dalyką: šilumos, sunaudotos palaikyti karšto vandens temperatūrą butuose, kiekis šoktelėjo nuo 160 kWh iki 236 kWh (name – nuo 24580 kWh iki 28010 kWh). Gyventojų deklaruotas sunaudoto karšto vandens kiekis sumažėjo nuo 198 kub. m iki 130 kub. m. Vadinasi, pašildyti 1 kub. m vandens reikia nebe 124 kWh, bet 215 kWh. Ar turėtume suprasti, kad karštą liepos mėnesį vandens temperatūrą reikėjo pakelti iki virimo? Keista, kad gyvatuko mokestis, užuot sumažėjęs, padidėjo nuo 40,84 lito iki 65,91 lito. Kaip tai paaiškinti?"