Karmėlavoje įsikūręs Tarptautinis Kauno oro uostas yra valstybės įmonė, tačiau jo finansų klausimus Susisiekimo ministerija krauna ant Kauno rajono ir miesto savivaldybių pečių, o Vilniaus oro uostui žeria milijonus.

Skambūs žodžiai bliūkšta

Kauno oro uostas, apie kurio plėtrą ir svarbą taip skambiai kalbėta, priverstas konkuruoti su Vilniaus oro uostu. Konkurencijos sąlygos nevienodos – Vilniaus oro uostas yra valstybės lepinamas ir globojamas kūdikis. Rūpintis Kauno oro uostu, kuris irgi yra valstybės įmonė, patikėta tik Kauno rajono ir Kauno miesto savivaldybėms.

Prieš kelerius metus atsakingi Susisiekimo ministerijos pareigūnai, Kauno miesto ir Kauno rajono vadovai ėmė kurti planus, kaip paversti Kauno oro uostą vienu galingiausių pigių skrydžių centrų Vidurio ir Rytų Europoje.

Susiekimo ministerija pristatė Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo 2010–2012 m. programą.

Specialistai ir valdininkai ilgai diskutavo dėl galimų šalies oro uostų plėtros scenarijų. Galiausiai buvo nuspręsta, kad Kauno ir Vilniaus oro uostai bus plėtojami kaip lygiaverčiai, tik orientuosis į skirtingus keleivių segmentus: Vilniaus oro uostui atiteks komfortiškesni ir brangesni skrydžiai, o Kauno oro uoste bus plečiama pigių skrydžių bazė.

Didelės viltys sietos su Airijos skrydžių bendrove „Ryanair“. Buvo planuojama, kad Kauno oro uostas taps pagrindiniu šios bendrovės centru Rytų ir Vidurio Europoje.

Aviakompanija Kauno oro uoste investavo 140 mln. JAV dolerių, čia laiko kelis lėktuvus, pastatė priežiūros ir remonto angarą, smarkiai praplėtė skrydžių geografiją ir žadėjo didinti keleivių skaičių.

Tačiau pradėjo dėtis keisti dalykai. Vilniečiai netikėtai sumažino oro uosto mokestį iki kauniečių lygio – 7 litų už keleivį. Todėl ten koją pernai įkėlė pigi aviakompanija „Wizz Air“. Tai paskatino dalį maršrutų perkelti į sostinę ir „Ryanair“, pagrindinę Kaune veikiančią aviakompaniją.

Negavo nė cento

Susisiekimo ministerijos vadovų deklaruojama darni plėtra ilgainiui pavirto į akivaizdų Vilniaus oro uosto protegavimą. Iš 24 mln. litų, skirtų Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo programai įgyvendinti, Kauno oro uostas per dvejus metus negavo nė cento.

O kai „Ryanair“ netikėtai iš Karmėlavos perkėlė į Vilniaus oro uostą keletą sėkmingų pigių maršrutų į Milaną, Barseloną, Paryžių, Kauno rajono ir miesto vadovai ėmė įtarti, kad Kauno oro uostui veržiama kilpa.

„Pajutome, kad kuriama dirbtinė ir, mano nuomone, beprasmė konkurencija“, – pastebėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Kauno meras Andrius Kupčinskas sakė suprantantis „Ryanair“ baimę, kai į sostinę atėjo pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ ir pasiūlė panašius maršrutus.

„Susiekimo ministerija dotacijomis sudarė sąlygas mažinti mokesčius Vilniaus oro uostui, o Kauno oro uostas be valstybės paramos dar labiau mažinti kainų aviakompanijoms jau negali. Todėl sostinė pradėjo dominti pigias bendroves, o Kaunas dėl to praranda pagrindinio pigių skrydžių oro uosto statusą“, – įsitikinęs jis.

Vietoj pagalbos – priekaištai

Vietoj žadėtos pagalbos iš Susisiekimo ministerijos pasigirdo priekaištų dėl neva nevykdomų Kauno rajono ir Kauno miesto savivaldybių įsipareigojimų Kauno oro uostui.

Kauno rajonas, kuriame veikia oro uostas, ir Kauno miestas, kuris turi didžiausios naudos iš „Raynair“ keleivių, iš tiesų yra įsipareigoję geranoriškai paremti oro uostą.

Vos įkėlusi koją į Kauno oro uostą airių kompanija „Raynair“ pareikalavo kasmet apmokėti Kauno regiono reklamą kompanijos interneto svetainėje. Buvo nutarta pervesti pinigus oro uostui, o šis skirtų lėšų „Raynair“ reklamai.

Išskirtinis atvejis

2010-aisiais Kauno rajono savivaldybės taryba Tarptautinio Kauno oro uosto (TKOU) plėtrai nusprendė skirti 2,4 mln. litų. „Tai išskirtinis atvejis“, – komentuodamas Kauno rajono paramą valstybiniam objektui pripažino Kauno rajono meras V.Makūnas.

Jis paaiškino, kad tokiam projektui ryžosi todėl, jog Kauno rajono savivaldybė apie Kauno oro uosto plėtrą mąsto kaip apie galimybę kurti darbo vietas, gerinti infrastruktūrą, aplinkinių gyventojų sąlygas. „Mums svarbus Kauno rajono pasiekiamumas tarptautiniu mastu, turistų domėjimasis mūsų kraštu“, – kalbėjo V.Makūnas.

Kauno rajono savivaldybė TKOU jau yra sumokėjusi beveik 1,2 mln. litų. „Galėjome tuos pinigus panaudoti rajono keliams ir gatvėms asfaltuoti ar kitoms būtiniausioms reikmėms, tačiau tikėjome ir tebetikime, kad oro uosto plėtra mūsų krašto žmonėms atneš daugiau naudos“, – teigė V.Makūnas.

Kauno rajono savivaldybės vadovai, net sužinoję apie „Ryanair“ perkeltus skrydžių maršrutus į Vilnių, neketina atsisakyti duotų įsipareigojimų. Savivaldybės administracija ir TKOU direktorius Arijandas Šliupas suderino atsiskaitymo grafikus. V.Makūnas tvirtina, kad šių grafikų būtų nereikėję, jei Vyriausybė būtų vykdžiusi savo įsipareigojimus ir Kauno rajono savivaldybei grąžinusi gyventojų pajamų mokestį savivaldybių pajamoms išlyginti. Jis šiuo metu sudaro 1,3 ir 5,2 mln. litų.

Kauno miestas irgi neatsižada geranoriškos paramos oro uostui. Prieš daugiau nei dvejus metus Kaunas įsipareigojo per trejus metus sumokėti oro uostui 4,7 mln. litų. Iš jų 1,5 mln. jau atseikėjo.

Prašymų negirdi

V.Makūnas apgailestavo, kad savivaldybėms tenka konkuruoti su valstybe. Jį stebina akivaizdžiai protekcionistinė Vyriausybės politika. „Vilniaus savivaldybė juk neremia Vilniaus oro uosto, o Kauno rajonas ir miestas tai daro geranoriškai – mes reikšmingai prisidėjome, kad mūsų oro uostas atsigautų. Tačiau ministerija mato tik Vilniaus oro uostą“, – stebėjosi Kauno rajono meras.

Jis pastebėjo, kad valstybė paliko Kauno rajono savivaldybę likimo valiai ir tvarkant aplinką už oro uosto ribų. Į 2014–2020 m. nukelta Karmėlavos aplinkkelio programa, tik antrame etape numatyta plėsti Viešąjį logistikos centrą.

„Mes Vyriausybės ne kartą prašėme pagelbėti sutvarkyti prie oro uosto esančio Karmėlavos miestelio aplinką: sukurti apželdinimo projektus, sutvarkyti šaligatvius, gal įrengti dviračių takus. Būtų gražu, jei valstybė įrengtų apšvietimą visame plento ruože nuo Kauno iki Karmėlavos, kaip yra kitose šalyse. Tokios investicijos vien tik savivaldybei tikrai nepakeliamos“, – teigė V.Makūnas.

Kauno mero A.Kupčinsko nuomone, šalies oro uostai vietoj darnios plėtros, kaip buvo žadėta Susisiekimo ministerijos, paliekami tarpusavio konkurencinei kovai. A.Kupčinskas neabejoja, kad Vilniaus oro uostas yra dar ir išskirtinai palaikomas.

„Dėl to išnyko pasidalijimas į pigių ir tradicinių aviakompanijų segmentus. Pigūs skrydžiai jau užima daugiau nei 60 proc. šalies skrydžių rinkos ir jų paslaugų dalis sparčiai didėja“, – A.Kupčinskas nuogąstavo, kad Kauno oro uostas akivaizdžiai praranda svarbiausią savo kozirį – pigius skrydžius.

Ministerija ginasi ir kaltina

Susisiekimo ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Martynas Čerkauskas „Kauno dienai“ ėmė neigti, kad Susisiekimo ministerija specialiai skatina pigių skrydžių bendroves ateiti į Vilnių ir taip sudaryti Kauno oro uostui konkurencinę aplinką. „Visos aviakompanijos Vilniuje dirba tomis pačiomis sąlygomis, moka vienodus oro uosto mokesčius“, – sakė jis.

M.Čerkauskas dėl „Ryanair“ atėjimo į sostinę kaltino Kauno miesto ir rajono savivaldybes. „Jos nevykdė įsipareigojimų ir laiku nesumokėjo kompanijai rinkodaros mokesčio“, – aiškino ministro Eligijaus Masiulio patarėjas.

M.Čerkauskas taip pat neigė kokias nors ministerijos protekcijas Vilniaus oro uostui. „Priimdami pasiekiamumo Lietuvą oro transportu programą mes nežadėjome skirti 24 mln. litų oro uostams. Šie pinigai buvo skirti aviakompanijoms pritraukti į Vilnių po “FlyLAL„ bankroto. Bet jų neprireikė išleisti“, – aiškino jis.

Tačiau programoje aiškiai matyti, kad ministerija mato tik vieną – Vilniaus oro uostą. Antai per praėjusius metus rinkodarai, reklamai, darbuotojų kvalifikacijai kelti, dalyvavimui parodose, forumuose, įvairioms apklausoms ir konsultacijoms išleista 1,6 mln. litų. Ir nė lito nenumatyta Kaunui.

Komentaras

Andrius Jaržemskis

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto vadybos katedros docentas

Vilniaus ir Kauno oro uostai yra nedideliu atstumu vienas nuo kito, todėl juos galima laikyti kaip vieną. „Wizz Air“ ar kitos pigių skrydžių bendrovės Vilniuje veikia „Ryanair“ verslą Kaune. Vadinasi, Vilnius su Kaunu, kad ir kaip būtų gaila, ėmė konkuruoti. Dviejų vienas greta kito esančių oro uostų konkurencija yra pavojinga. Gali laimėti kas nors trečias. Šalia turime Rygą, Varšuvą. Atsiranda trumpi skrydžiai į kokį nors tarpinį oro uostą ir iš jo į visas šalis, o mes patys rizikuojame netekti daug krypčių, jei bus nueita konkurencijos keliu.