Vilniaus gatvėje, prie pat Arkikatedros bazilikos, žaliais audeklais tarsi voratinkliais apsitraukė keli pastatai, išgražėsiantys iki žiemos. Kitą pavasarį tikimasi pradėti tvarkyti ir bene didžiausią votį – Žydų ligoninę.

Seniausias Vilniaus gatvės namas

Raudonų plytų pastatas Vilniaus gatvėje netoli Arkikatedros bazilikos 26 metus stūksojo be gyvybės. Ilgainiui jis buvo pavirtęs lindyne, kelerius metus ant jo kabėjo užrašas „Parduodama“.

Šiemet apie 1000 kv. m bendro ploto turintį namą įsigijęs verslininkas Edvinas Mamedovas tikina, kad šis pastatas – seniausias Vilniaus gatvėje.

„XVI a. čia stovėjo vienas namelis galu į gatvę, po to pastatytas dar vienas namelis. Tik XVIII a. jie sujungti į vieną namą, kaip yra dabar. Autentiškų detalių pastate išlikę labai nedaug, tik gabaliukai“, – pasakojo Vilniaus g. 10 namo fasadų restauravimo projekto autorė architektė Asta Prikockienė. Sienose matomos aptrupėjusios raudonos plytos yra sumūrytos sovietmečiu, 1986 m.

Šiuo metu keičiamas namo stogas – jis bus uždengtas naujomis čerpėmis. Bus restauruojami ir nutrupėję frontonai, pastato sienos, kaip kadaise, bus nutinkuotos ir nudažytos.

Freska su Napoleonu

„Labai skubama, todėl projektas išskaidytas į kelias dalis. Išorė ir vidus tvarkomi atskirai“, – pasakojo apie 26 metus Kauno senamiestį darkiusio pastato prikėlimo darbus architektė.

Vadovaujantis 1986 m. projektu, pastatas turėjo būti skirtas tautodailininkams. „Ant frontono netgi turėjo būti užrašas “Tautodailininkų sąjungos namai„. Deja, pradėjus tvarkyti užėjo krizė ir jis liko stovėti neužbaigtas, neįrengtas“, – prisiminė A.Prikockienė.

Kiti architektai rengia vidaus restauravimo ir pritaikymo projektą. Viduje autentika taip pat susipynusi su sovietinio laikotarpio potėpiais, ką saugoti, ką galima keisti, bus derinama su paveldosaugininkais.

Viename antrojo aukšto kambarių yra išlikę XIX a. sieninės tapybos likučių. Pagal freskoje matomų kareivių uniformą spėjama, kad čia pavaizduotas Napoleono persikėlimas per Nemuną.

Freską, kurios dalį, kaip spėjama, dengia vėlesnio laikotarpio tinkas, planuojama restauruoti.

Verslininkas patalpas nuomos

Pastatą įsigijęs verslininkas E.Mamedovas dar nežino, kam bus pritaikytas atnaujintas namas. Jo patalpas E.Mamedovas ketina nuomoti, tačiau kol kas dėl nuomos su niekuo nėra susitarta.

Savininko teigimu, realu, kad pastate įsikurs restoranas, nes Senamiestyje labiausiai klesti būtent maitinimo įstaigos. Kita vertus, name yra apie 1 tūkst. kv. m bendrojo ploto, tad vietos galbūt užteks ir keliems kitokiems nuomininkams.

Išorės restauravimo darbai turėtų būti užbaigti iki lapkričio. Verslininkas tikisi, kad iki žiemos bus gerokai pasistūmėta ir įrengiant vidų.

E.Mamedovas sakė dar nežinąs, kiek šis pirkinys pareikalaus papildomų investicijų, tačiau jis neabejoja, kad suma viršys milijoną litų. „Kiek reikės, tiek mokėsime“, – tikino verslininkas.

Namo savininkas džiaugėsi, kad darbai juda sparčiai, apie tai anksčiau esą buvo galima tik pasvajoti. Pasak E.Mamedovo, naujasis Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vadovas Svaigedas Stoškus tokius projektus „laimina, nestabdo privačios iniciatyvos“.

Nori pataisyti įvaizdį

Už kelių dešimčių metrų, kampinis Vilniaus gatvės ir Rotušės aikštės pastatas, taip pat jau su pastoliais, aptrauktas žalsvu apsauginiu audeklu. Netrukus prasidės jo fasado atnaujinimo darbai.

Šis statinys nebuvo kritinės būklės. Teigiama, kad ypač matomoje, reprezentacinėje Senamiesčio vietoje esantis namas privaląs atrodyti nepriekaištingai, juolab kad jame šeimininkauja paveldo kokybę prižiūrintys specialistai. Pastate įsikūręs KPD Kauno teritorinis padalinys ir savivaldybės Kultūros paveldo skyrius.

Tame pačiame name veikia paštas, patalpomis naudojasi kelios organizacijos, rūsio erdves yra įgijęs privatus asmuo. Vis dėlto prie fasadų tvarkymo finansiškai prisideda tik KPD ir savivaldybė.

Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojo Zenono Girčio žiniomis, abi įstaigos tam numačiusios skirti po 69 tūkst. litų. Nedideles patalpas turintis „Lietuvos paštas“, pasak Z.Girčio, atsisakė finansiškai prisidėti, nes esą neturi tam lėšų.

Ligoninę reabilituos pavasarį

Bene didžiausias Kauno senamiesčio skaudulys – apgailėtinos būklės žydų ligoninė.

Prieš kurį laiką statinį įsigijusios bendrovės „Tarptautinė skubiosios medicinos pagalbos akademija“ direktorius Nedas Jasinskas žada, kad jei niekas neužgaišins, statybos darbai bus pradėti 2013 m. pavasarį. Čia planuojama įrengti gydymo ir mokslo paskirties įstaigą.

Užsakovai aiškino, kad Lietuvoje ieškojo architektų, kurie būtų kūrę tokios paskirties objektus, bet nepavyko, todėl samdė JAV kompaniją, kuri specializuojasi projektuodama medicinos, sveikatinimo ir mokslo objektus. Priešprojektiniai pasiūlymai telekonferencijos būdu balandį buvo pristatyti Kauno architektūros ir urbanistikos tarybai.

Atsižvelgiant į išsakytas pastabas, dabar rengiamas techninis projektas. „Planuoto priestato, ko gero, nebus. Mūsų reikmėms bus pritaikytas esamas pastatas“, – komentavo N.Jasinskas.

Mat posėdyje buvo išsakyta abejonių dėl būsimo priestato architektūros estetikos. Be to, priminta, kad dar nėra atlikti būtini archeologiniai tyrimai, kurie turėtų nulemti, ar bus leista įrengti požeminį garažą, ar ne.

Šalia Kauno pilies stovinčios žydų ligoninės architektūrinė išvaizda, kaip žadėjo N.Jasinskas, radikaliai nesikeis.

Vilniaus g. 10 namo istorija

XVI a. pr. stovi medinis gyvenamasis namas.

XVII a. pr. valdoje pastatytas mūrinis gyvenamasis namas. Su kitais statiniais 1655–1661 m. per karą pastatas sudegė, vėliau atstatytas ir išplėstas, įjungiant likusias rytinio namo dalis į naują statinį, stovintį ilguoju fasadu į Vilniaus gatvę.

1732 m. pastatai vėl sudegė per didįjį miesto gaisrą. XVIII a. pastatą atstatė turtingas miestietis Kristupas Valteris. Manoma, kad būtent šiuo metu išmūryti rytinis ir vakarinis frontonai, savo architektūrine išraiška labai artimi pastatų Rotušės a. 28 ir A.Jakšto g. 1A frontonams.

XVIII a. pab. magistro akte nurodoma, kad dviaukščio pastato antrojo aukšto kambariai neremontuotini, vienas netinkamas gyventi. Pirmajame aukšte įrengtos parduotuvės. 1797 m. pastatas pagal testamentą perėjo Jono Fridricho Alšlėbeno žinion. Spėjama, kad būtent šiuo metu ant kambario sienų antrajame aukšte buvo ištapytos batalinės scenos su Napoleono kariais.

1846 m. įkainojimo akte pažymėta, kad prie gatvės stovi dviejų aukštų mūrinis gyvenamasis namas, kurio pirmajame aukšte buvo krautuvės, po juo – skliautuoti rūsiai.

1903–1933 m. pastato pirmajame aukšte buvo keturios atskiros patalpos, kuriose įvairiu metu veikė krautuvės, kepykla, vaistinė. Tada buvo padidintos pirmojo aukšto patalpų angos modernioms virtinoms.

1922 m. nuo gatvės pusės pastogėje įrengti kambariai su švieslangiais, iki trijų aukštų pakeltas stogas kiemo pusėje, įrengtos dvi naujos laiptinės.