Unikalioje vietoje – Krivėnų saloje ties Babtais – tūkstančiai iš žiemojimo vietų sugrįžusių ir perinčių rudagalvių kirų neturi ramybės. Jų lizdus trypia sunkūs žvejų batai.

Tai iš tiesų baisu

Veterinarijos gydytojas Julius Morkūnas, važiuodamas automagistrale Kaunas–Klaipėda, ne kartą matė netoli Babtų, Krivėnų saloje, žvejus, kurių čia neturėtų būti perint paukščiams.

„Tai, mano manymu, nežmoniška, – tarė J.Morkūnas. – Į knibždančią rudagalvių kirų salą žvejai susitempia ne tik žvejybos įrankius, bet ir kėdes, stovus meškerėms, valtis, kitą žūklės įrangą. Visa tai neatrodytų baisu, jei ne tūkstančiai klykiančių kirų, matančių, kaip jų lizdus su ką tik sudėtais kiaušiniais traiško žvejų batai.“

„Iš tiesų labai skaudu, kai po ilgų kelionių iš žiemojimo vietų Pietų Europoje sugrįžę į saugias nuo plėšrūnų perėjimo vietas paukščiai susiduria su gamtai aklais, kurčiais ir amžinai alkanais dvikojais priešais“, – kalbėjo veterinarijos gydytojas.

„Liūdniausia yra tai, kad niekas nežino, kaip su tokais beširdžiais žvejais kovoti“, – liūdnai pripažino J.Morkūnas.

Negali bausti

Anot pašnekovo, gaila ne tik paukščių, bet ir žmonių, kurie prižiūri šią salą – geni medžius ir krūmus, pjauna žolę.

Nors rudagalviai kirai nėra ypatingo apsaugos statuso reikalaujanti paukščių rūšis, tačiau stebint beširdišką paukščių trikdymą jiems perint kyla klausimas – ar tikrai žvejai yra tokie gamtos sergėtojai, kaip dedasi? Juk besibraunantieji čionai perint paukščiams kiekvieną kartą įsikuria žvejoti vis naujoje vietoje, pakeliui sunaikindami daugybę dėčių šioje rudagalvių kirų kolonijoje.

Anot Lietuvos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos viršininko Alvydo Glinskio, Lietuvoje kol kas nėra jokio teisinio pagrindo drausti žvejybą tokiose vietose, kur peri paukščiai. Šia spraga įstatymuose ir naudojasi sąžinę ir savigarbą praradę žvejai.

Rado išeitį

Anot J.Morkūno, Lietuvos ornitologų draugija ir Lietuvos gamtos fondas pasiryžo spręsti šią problemą – siūlys Aplinkos ministerijai sąrašą vietų, kuriose būtų draudžiama lankytis perint paukščiams. Tikimasi, kad šiemet pasirodys atitinkamas AM ministro įsakymas.

„Sunku patikėti, kad žvejai patys nesupranta, kokią žalą jie daro gyvajai gamtai, lankydamiesi tose vietose perint paukščiams. Žvejai nesupranta ir varančių juos laukan paukščių kalbos, kai kirai, gindami savo perimvietes, dergia ant kiekvieno čia pasirodžiusiojo. Jei tokie žvejai neturi nei sąžinės, nei savigarbos, nei supratimo, tai belieka tikėtis, kad juos nuo tokios žvejybos sustabdys būsimos piniginės baudos“, – samprotavo J.Morkūnas.