Sovietines Žaliojo tilto skulptūras reikėtų konservuoti ir tausoti – okupacinė Lietuvos patirtis negali būti užmiršta, o apie skulptūrų nukėlimą negali būti nė kalbos. Tai kultūros ministro Arūno Gelūno pozicija.

Skylės, byrantys dažai, įskilimai – taip šį pavasarį pasitinka Žaliojo tilto skulptūros. Kaip yra rašiusi „Vilniaus diena“, sostinė neapsisprendžia, pradėti ar ne skulptūrų rekonstrukciją. Savo nuomonę šiuo klausimu dienraščiui išsakė ir kultūros ministras A.Gelūnas. „Jas reikėtų minimaliomis priemonėmis konservuoti, o Žaliojo tilto visumą tausoti. Svarbu skausmingą okupacinę praeitį ne užmiršti, o šią patirtį perduoti ateities kartoms“, – atsakyme „Vilniaus dienai“ aiškino A.Gelūnas.

Kultūros ministras priminė, kad Lietuvai dera laikytis tarptautinių konvencijų ir tausoti visą kultūrinio paveldo įvairovę. „Būtent visapusiškumas atspindi kultūros ir istorijos raidos prieštaringumus bei pažangą ir sudaro visuminę paveldo vertę“, – pabrėžė Arūno Valinsko partijos deleguotas ministras.

„Žaliasis tiltas – vienas iš retų Vilniuje išlikusių santykinai aukštos estetinės ir medžiagos kokybės sovietinio laikotarpio objektų. Beje, savo estetika (dekoratyviniai elementai, medžiagų estetinė kokybė) su Žaliuoju tiltu Vilniuje gali lygintis tik keli tiltai per Vilnelę. Tačiau kompleksiškumu ir dydžiu – nė vienas“, – įsitikinęs A.Gelūnas.

Diskusijas dėl sovietinio paveldo išsaugojimo ministras pavadino sveikintinomis ir siūlė šalia skulptūrų pakabinti lenteles, kur būtų galima pateikti daugiau papildomos informacijos apie objektą: „Neatimkime galimybės ateities kartoms gyvai pamatyti, suprasti ir mokytis iš savos istorijos.“

Tokia kultūros ministro pozicija stebina ne vieną politiką ir visuomenininką. Donatas Valančiauskas, buvęs kultūros viceministras, laikosi priešingos nuomonės. Kultūrininko siūlymu, Vilniaus meras arba pats kultūros ministras turėtų kreiptis į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą ir taip pagaliau išspręsti „stalininių“ Žaliojo tilto skulptūrų klausimą. Tereikia politinės valios. Tik einant tokiu keliu galima pasiekti, kad Žaliasis tiltas ir ant jo esančios skulptūros būtų išbraukti iš saugotinų kultūros paveldo objektų sąrašo. Tada atsirastų galimybė sovietines skulptūras pašalinti.

D.Valančiauskas aiškino, kad Žaliasis tiltas su skulptūromis nėra „joks didelis meno kūrinys ar vertybė“. Buvęs kultūros viceministras priminė, kad tai nėra Lietuvos kultūros paveldas: „Manau, kad daliai vilniečių tos skulptūros yra kaip svetimkūnis.“

Sprendžiant stalinizmą menančių skulptūrų ateitį siūloma pasiteirauti pačių miestiečių, ar tokios skulptūros jiems priimtinos. Taip pasielgti ragina konservatorius, buvęs Vilniaus meras Raimundas Alekna.

Vilniaus meras Artūras Zuokas laikosi pozicijos, kad kol skulptūros yra laikomos kultūros vertybe, jas reikia saugoti, o ne griauti.