Pereiti į pagrindinį turinį

Logistikos centras braižomas Palemone (papildyta)

2010-09-24 06:12
Logistikos centras braižomas Palemone (papildyta)
Logistikos centras braižomas Palemone (papildyta) / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kauno viešojo logistikos centro (VLC) statybos – vienas projektų, apie kuriuos kelerius metus daug kalbama, tačiau nepavyksta įgyvendinti. Susisiekimo ministerija tikina, kad šįkart darbai turėtų pajudėti.

Ekspertų nuomonė aiški

Susisiekimo ministerijos Viešųjų logistikos centrų komisijai ekspertai pristatė tarpinę studiją, kurioje nagrinėjamos penkios galimos Kauno VLC vietos. Galutinį studijos variantą planuojama pateikti iki mėnesio pabaigos, tačiau komisijos nariai jau turi favoritą.

"Visi skaičiai rodo, kad tokiam centrui kurti labiausiai tiktų Palemonas arba Karmėlava. Iš tiesų Karmėlava yra antroje vietoje, taigi aišku, kad logistikos centras turėtų būti statomas Palemone", – sakė Susisiekimo ministerijos viceministras Rimvydas Vaštakas.

Pasirinkus Palemoną, VLC būtų pastatytas ir pradėtų veikti 2014–2015 m., o jeigu būtų nuspręsta rinktis kitą vietą, objektas pradėtų funkcionuoti 2016 m. arba vėliau. Be to, Palemone pastatyti logistikos centrą kainuotų pigiau, yra didesnės plėtros galimybės.

R.Vaštako teigimu, studijos rengėjai – Vokietijos bendrovė "Wagener&Herbst" – išsamiai pristatė analizę, atsakė į visus klausimus. Netrukus studiją planuojama pristatyti Kauno regiono tarybai.

"Vėliau dar surengsime bendrą posėdį su Kauno regiono tarybos nariais ir priimsime galutinį sprendimą, – planavo R.Vaštakas. – Visa tai turėtų įvykti iki rugsėjo pabaigos. Blogiausiu atveju, iki spalio vidurio."

Lemia savivaldybių pastangos

R.Vaštakas pripažįsta, kad anksčiau kalbėta, kad esą Karmėlavoje įrengti VLC būtų naudinga, nes čia pat yra oro uostas, laisvoji ekonominė zona (LEZ).

"Dar nagrinėjame galimybes Karmėlavoje, Mauručiuose, tačiau akivaizdu, kad Palemonas visokeriopai yra pranašesnė vieta", – sakė viceministras. Jis pabrėžė, kad VLC projektų plėtrai didelės įtakos turi regiono valdžios pastangos juos įgyvendinti.

"Ten, kur daugiausia entuziazmo, didžiausias pasirengimas, projektai įgyvendinami kur kas greičiau. Galiu drąsiai teigti, kad pagal visas procedūras ir darbus visas savivaldybes lenkia Šiauliai. Jie entuziastingiausiai įsijungė į projektą ir gali būti, kad pirmieji gaus valstybės lėšas projektui realizuoti", – lyderį nurodė R.Vaštakas.

Steigti Kauno VLC buvo siūloma įvairiose vietose. Vyriausybė anksčiau yra pritarusi sprendimui steigti tokį centrą prie Karmėlavos. Prieš tai atlikta galimybių studija buvo nurodžiusi Mauručius, o 1999 m. darytame "Rail Baltica" specialiajame plane buvo nurodyta, kad VLC turėtų iškilti prie Rokelių.

Sieks išskirtinio statuso

Ministras pabrėžė, kad reikėtų skubėti priimti sprendimus dėl Kauno VLC. Esą šiuo metu rengiami dokumentai, pagal kuriuos Kauno VLC būtų pripažintas valstybinės reikšmės objektu. Tačiau pirmiausia turi būti apsispręsta dėl objekto vietos.

Susisiekimo ministerija numačiusi plėtoti Lietuvoje tris viešuosius logistikos centrus – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Tačiau tikėtina, kad pirmiausia toks objektas atsiras Šiauliuose – miesto savivaldybė jau pateikė paraišką ES paramai gauti. Kiekvienam iš centrų 2007–2013 m. finansiniuose planuose numatyta skirti apie 100 mln. litų iš ES paramos lėšų. Įgyvendinant šiuos projektus planuojama pritraukti ir privatų kapitalą.

Pagrindinė viešojo logistikos centro funkcija – vykdyti intermodalinius perkrovimus. Tokie centrai leidžia sukoncentruoti sandėliavimo ir logistikos paslaugas vienoje vietoje, o tai labai patrauklu užsieniečiams.

Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis:

Susisiekimo ministerijos svarstymai steigti Kauno VLC Palemone yra gera žinia Kaunui. Visų pirma dėl to, kad anksčiau, dar prieš 2,5 metų toje pačioje ministerijoje buvo kalbama apie Kauno VLC steigimą kažkur piečiau, t.y. arčiau Marijampolės. Suvokdami tokio objekto naudą miesto ekonomikai ir gyventojams, buvome suinteresuoti, kad jis atsirastų arčiau Kauno.

Dabar svarstoma vieta yra atkaklaus lobistinio darbo padarinys. Jeigu būtų apsispręsta steigti Kauno VLC Palemone, galėtume būti ramūs, kad europinė geležinkelio vėžė Kauną pasieks. Suprantu, kad ekspertai įvertino Palemoną kaip tinkamiausią vietą, o Karmėlava liko antra. Jeigu bus nuspręsta statyti objektą Palemone, žinoma, šiek tiek bus nusivylę Kauno LEZ‘o atstovai ir visi kiti, kurie norėjo, kad logistikos centras iškiltų Karmėlavoje. Palemonas pranašesnis, nes čia paprastesnė situacija dėl žemės nuosavybės, be to, objektas būtų pigesnis ir jį pastatyti pavyktų greičiau. Tikiuosi, kad Kaunui pavyks įsisavinti 2007–2013 m. numatytas ES lėšas. Jeigu būtų vilkinamas sprendimas dėl Kauno VLC, tie pinigai galėtų būti prarasti.

Terminalas Karmėlavoje - keturiskart brangenis

Studiją atlikę ekspertai skaičiuoja, kad viešojo logistikos centro (VLC) pirmojo etapo statyboms Palemone valstybė turėtų skirti apie 12 mln. litų. Toks objektas Karmėlavoje atsieitų apie 46 mln. litų.

Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" Krovinių vežimo direkcijos Logistikos centro ir viešųjų logistikos centrų sektoriaus viršininkas Mindaugas Butnorius ekspertų "Earnst&Young" ir jų partnerių iš Vokietijos "Wagener&Herbst", "IPG Infrastructur" pristatytą studiją vadina solidžia.

"Viskas pagrįsta, apskaičiuota, pateiktas kiekvienos iš trijų nagrinėtų alternatyvų išlaidų ir naudos santykis bei ekspertinio vertinimo rezultatai, – pasakojo M.Butnorius. – Pagal pagrindinį vertinimo kriterijų – terminalo ekonominį ir finansinį naudingumą – prioritetas skiriamas Palemonui."

"Lietuvos geležinkeliai įgyvendina vieną VLC projekto dalių, t.y. intermodalinio terminalo įrengimą. Esą terminalas aptarnautų regione esančias ir naujai besikursiančias logistikos ir sandėlių paslaugas teikiančias bendrovės – privačius investuotojus.

Bendrovės "Earnst&Young" ekspertas Saulius Adomaitis "Kauno dienai" sakė, kad studija dar nėra visiškai baigta, tačiau pagrindinis darbas jau atliktas.

"Vertinome tris alternatyvas, tačiau apie rezultatus pasakoti negaliu, nes saisto konfidencialumo sutartis su "Lietuvos geležinkeliais". Jiems informacija pateikta", – teigė S.Adomaitis.

M.Butnorius studijoje pateiktais duomenimis dalijasi noriai ir neabejoja, kad dar iki intermodalinio terminalo statybų pradžios visuomenėje bus nemažai diskusijų.

Esą dabar mums svarbu įsisavinti ES lėšas, kurios numatytos terminalui įrengti, o tai padaryti galima iki 2015 m. Studijoje akcentuojama, kad šis terminas įmanomas tik pasirinkus Palemono variantą. ES finansuotų 85 proc. projekto vertės, likusi dalis būtų dengiama pareiškėjo, t.y. "Lietuvos geležinkelių" lėšomis.

"Pagal galimybių studijoje pateiktus rezultatus matyti, kad rengiant VLC Palemone nuosavų lėšų reikėtų apie 12 mln. litų, Karmėlavoje – 46 mln. litų, Mauručiuose – 30 mln. litų", – lygino M.Butnorius.

Esą pagrindinis teritorijos Palemone privalumas yra ten esantis valstybinis žemės sklypas, šiuo metu valdomas "Lietuvos geležinkelių". Kitose teritorijoje žemes reikėtų išpirkti. Ekspertų vertinimu, visuomenės reikmėms paimti sklypai nebūtų brangūs, bet pati procedūra gali trukti ilgai.

Vieni iš studijos rengėjų bendrovė "IPG Infrastructur" Berlyne įkūrė ir valdo trečią pagal dydį VLC, kuris yra išsidėstęs 180 ha teritorijoje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų