Kaune viešėjęs Europos Komisijos (EK) projekto "Rail Baltica" koordinatorius Pavelas Telička pareiškė, kad Kauno viešasis logistikos centras (VLC) galėtų apimti teritoriją nuo Palemono iki Kauno LEZ ir oro uosto.

Esminis transporto mazgas

Kauno viešasis logistikos centras – objektas, kuriam įgyvendinti gali būti panaudota 100 mln. litų europinių pinigų. Žinoma, jeigu atsakingos institucijos suskubs priimti svarbius sprendimus dar šiais metais, nes paramos lėšoms panaudoti nustatyti griežti terminai.

Diskusijos dėl tokio logistikos centro vietos tęsiasi trečius metus, o naujausia ekspertų studija rodo, kad efektyviausia Kauno VLC formuoti būtų Palemone. Ekspertų "Earnst&Young" ir jų partnerių iš Vokietijos "Wagener&Herbst", "IPG Infrastructur" skaičiavimu, pirmojo etapo metu būtų įrengtas intermodalinis terminalas, kuris aptarnautų regione esančias ir naujai besikursiančias logistikos ir sandėlių paslaugas teikiančias bendroves – privačius investuotojus.

"Reikėtų pasidžiaugti galimybėmis, kurias turi Kauno regionas – čia susikerta esminės transporto jungtys: kroviniai gali keliauti geležinkeliu, keliais, oru ir upėmis. Tokiais ištekliais gali pasigirti ne daugelis regionų", – atkreipė dėmesį EK projekto "Rail Baltica" koordinatorius Pavelas Telička.

Siūlo kompleksišką sprendimą

P.Teličkos nuomone, Kaune galėtų būti kuriamas išplėstinis VLC, kuris driektųsi nuo Palemono iki Kauno LEZ bei iki oro uosto. EK atstovas atkreipia dėmesį, kad iki šiol pateiktų studijų autoriai akcentuodavo atskirų vietovių privalumus, tačiau niekas neatkreipė dėmesio į bendrą regiono privalumų kompleksą.

"Siūlau mąstyti strategiškai, jeigu norite sudaryti rimtos konkurencijos kaimyninėms valstybėms. Pateikite investuotojams galimybę naudotis visais regiono privalumais, neapsiribokite tik Palemonu arba tik Kauno LEZ", – kalbėjo P.Telička.

Jo manymu, Kaunas yra reikšmingas tiek krovinių gabenimo, tiek turizmo žemėlapyje, o įkūrus VLC, krovinių ir keleivių srautas gerokai išaugtų. Planuojama, kad europinė vėžė susikirstų su rusiškąja Palemone. Ten, intermodaliniame terminale, būtų iškraunami arba pakraunami traukiniai.

"Idealu būtų, jeigu geležinkelis nuo Palemono driektųsi iki LEZ ir iki oro uosto, tuomet regione būtų sukurtas tikras intermodalinis terminalas, kuris apimtų visas transporto rūšis", – pabrėžė P.Telička.

Mato bendrą interesą

EK atstovą stebina, kaip jis pats sako, tam tikrų Lietuvos regionų konkurencija dėl investicijų.

"Komisijoje kartais jaučiame pavydą ir kovą tarp Vilniaus ir Kauno. Turiu pripažinti, kad man tai suprasti sunku, reikėtų akcentuoti nacionalinę naudą. Pažvelkite į projektą iš verslininko pozicijų ir suprasite, kokį terminalą reikia kurti", – patarimus dalijo P.Telička.

"Palemone yra išplėtota infrastruktūra, ištekliai, kuriuos būtina panaudoti vykdant projektą, – kalbėjo P.Telička. – O Kauno LEZ investuotojams siūlo reikšmingų mokestinių lengvatų. Kodėl gi nenutiesus 7 km geležinkelio iki LEZ ir nepasiūlius verslininkams komplekso privalumų?"

Krovinių vežėjams, EK atstovo vertinimu, būtų aktuali ir geležinkelio vėžė iki oro uosto: nuo LEZ ji driektųsi dar 2 km.

"Jeigu būtų nuspręsta neplėtoti intermodalinio terminalo Palemone, tai būtų apmaudi klaida, tačiau negalima apsiriboti tik Palemonu. Būtina panaudoti visas regiono galimybės", – pabrėžė P.Telička.

Žada suvienyti jėgas

Susitikime su EK atstovais dalyvavę Kauno miesto ir rajono vadovai pripažino, kad visus vienija bendras interesas – pritraukti investicijų į Kauno regioną.

"P.Teličkos pasiūlymas vertas dėmesio. Mes tikrai galėtume kurti intermodalinį krovinių terminalą Palemone ir nutiesti jungtis į LEZ ir oro uostą. Investuotojams toks sprendimas tikrai būtų aktualus", – įsitikinęs Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas EK atstovų patarimus laiko vertingais ir neabejoja, kad į juos bus atsižvelgta.

"Pirmiausia turėtume paskubėti kurti terminalą Palemone, nes laiko nėra daug, o planuojant plėtrą būtina įtraukti LEZ ir oro uostą, kaip siūlo P.Telička", – kalbėjo meras ir pabrėžė, kad sprendimus būtina priimti dar šiemet.

Susisiekimo ministerija numačiusi plėtoti Lietuvoje tris viešuosius logistikos centrus – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Tačiau tikėtina, kad pirmiausia toks objektas atsiras Šiauliuose – miesto savivaldybė jau pateikė paraišką ES paramai gauti. Kiekvienam iš centrų 2007–2013 m. finansiniuose planuose numatyta skirti apie 100 mln. litų iš ES paramos lėšų. Įgyvendinant šiuos projektus planuojama pritraukti ir privatų kapitalą.

Pagrindinė viešojo logistikos centro funkcija – vykdyti intermodalinius perkrovimus. Tokie centrai leidžia sukoncentruoti sandėliavimo ir logistikos paslaugas vienoje vietoje, o tai labai patrauklu užsieniečiams.