Per kelerius metus sostinėje pastatyta daugybė naujų prekybos centrų, dangoraižių, gyvenamųjų namų. Tačiau Lukiškių aikštei miesto centre sutvarkyti nepakanka ir penkiolikos metų.

Sprendimo priimti nesiruošia

Po dvejus metus trukusio konkurso dėl aikštės sutvarkymo ir paminklo "Laisvė" sukūrimo projektus vertinusi komisija galiausiai nusprendė – nė vienas jų nevertas būti įgyvendintas. Sprendimas dėl tolesnio aikštės likimo paliekamas neapibrėžtai ateičiai. Kol kas niekas konkrečiai negali atsakyti, ar kada nors dar bus prisiminti jau sukurti projektai, ar bus skelbiamas naujas konkursas, o gal aikštė bus visai paliekama likimo valiai.

"Nėra nė vieno darbo, kuris atitiktų pirmai vietai keliamus kriterijus ir reikalavimus", – tokias išvadas po konkurso paskelbė savivaldybės miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys.

Meras Vilius Navickas, paklaustas, koks likimas laukia Lukiškių aikštės, nebuvo kalbus. "Kaip norėsime, taip ir darysime. Pirmos vietos nėra, todėl jokiomis sutartimis neįsipareigojome nė vieno projekto įgyvendinti. Galime nieko nedaryti ir skelbti naują konkursą, galime pasikviesti antros ir trečios vietos laimėtojus ir prašyti patobulinti projektus, tačiau kol kas nėra apie ką diskutuoti. Lukiškių aikštė dabar ne pats svarbiausias klausimas. Ką komisijoje turėjome padaryti, tą padarėme. Pirmos vietos neišrinkome, žmonės gavo premijas, o toliau galvosime ateityje", – paaiškino Lukiškių aikštės projekto vertinimo komisijai vadovavęs  meras.

Atidėliojimai kartojasi

"Mano galva, nugalėtojas galėjo būti, kad galėtų bent pradėti tvarkyti aikštę. Jei nėra laimėtojo, vėl niekas nieko nedarys. Manau, jei taip mokame padaryti, taip reikia ir priimti, ką padarysi", – sakė Architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas.
Tokia istorija be pabaigos kartojasi nebe pirmą kartą. "Prieš penkiolika metų taip buvo, prieš dešimt, dabar trečią kartą atidėjo. Jau nebenustebino", – ironizavo architektas Šarūnas Kiaunė. Jo komandos projektas šį kartą buvo paskelbtas antros vietos laimėtoju.

"Gal atėjo laikas susimąstyti, kad jei tris ar keturis kartus negauni tinkamo atsakymo, netinkamai formuluoji klausimą? Tačiau niekas neanalizuoja praėjusių konkursų, nedaro išvadų. Pasikeičia valdžia ir vėl viskas iš naujo. Manau, po kokių dešimties metų vėl viską svarstysime iš naujo. Tuomet pažiūrėsiu, kokia bus situacija, ar bus verta dalyvauti", – sakė jis.

Kritikos sprendimui neišrinkti nugalėtojo negailėjo buvęs miesto meras Juozas Imbrasas: "Jei dabar neišrinkome nė vieno, dar dešimt metų užtruksime. Kai per dvidešimt metų valstybė nesugeba sukurti projekto, kaip sutvarkyti vieną pagrindinių sostinės aikščių, atrodome truputį neįgalūs. Nors mūsų architektai nėra blogi, mes jais didžiuojamės, tačiau elgiamės priešingai. Negi dabar važiuosime į Europą ir prašysime, kad mums aikštę suprojektuotų?"

J.Imbrasas neatmeta galimybės, kad tokiai konkurso baigčiai įtakos turėjo politinė situacija: "Jaučiau truputį politinio kvapo. Nori visus kitų darbus nubraukti ir parodyti, kaip jie padarys. Tegu padaro, pažiūrėsime."

Atsakyti netenka niekam

"Vertinimo komisijoje dvidešimt žmonių, į tiek dalių skyla atsakomybė. Visi žiūri atmestinai. Dideliems projektams reikalingas kuratorius, kad žmonės žinotų, į ką kreiptis. Kaip Valdovų rūmų atveju Algirdas Brazauskas yra tam tikras idėjos vėliavnešys. Taip ir čia reikėtų kokio nors ryžtingo žmogaus, kuris pagaliau priimtų vienokį ar kitokį sprendimą", – kalbėjo Š.Kiaunė.

Kuriant trečią vietą konkurse užėmusį projektą dalyvavęs skulptorius Tadas Gutauskas įvardijo ir daugiau bergždžio konkurso priežasčių. "Principas, kad komisijoje tiek politikų ir valdininkų, nebuvo visai teisingas. Mano nuomone, tarp vertintojų turėtų būti daugiau profesionalų. Pats sprendimas nutraukti konkursą man neatrodo priimtinas. Suprantu, jei nėra finansų, galima buvo projektą įgyvendinti vėliau, bet tą laiką galėtume išnaudoti diskusijai. O dabar, jei organizuos naują konkursą, iš kokių resursų jis bus įgyvendinamas? Kas apskritai jame dalyvaus? Juk visi, kam buvo įdomu, jau pabandė. Ar vėl grįšime prie tų pačių idėjų ir darysime viską iš naujo?" – svarstė T.Gutauskas.

Pirmiausia tvarkytų aikštę

Kokių konkrečiai kriterijų neatitiko konkursui pateikti darbai, V.Navickas atsakyti negalėjo. "Čia viskas nėra taip paprasta. Aikštė turi būti reprezentatyvi, tinkama miestiečiams, atlikti memorialo funkciją, sudėtinga viską suderinti. Gal dėl to, kad kilo daug klausimų, tos pirmos vietos ir nėra", – sakė jis.

Š.Kiaunės nuomone, pirmiausia reikėtų sukonkretinti užduotį ir sutvarkyti aikštę, o tuomet jau galvoti apie tai, kokį paminklą joje galima pastatyti: "Sako, kad būtinai reikia amžinosios ugnies ar nežinomo kareivio kapo, o kai pusė darbo būna padaryta, pradeda svarstyti, ar tai tikrai reikalinga. Pirmiausia turėtų aikštę sutvarkyti, tuomet ji diktuotų paminklui tam tikras sąlygas, o ne atvirkščiai. Aikštę deriname prie paminklo."