Penktadienį ministras, susitikęs su bendruomenės atstovais, sako išgirdęs, jog savivaldybė, koreguodama kritikos sulaukusį parko projektą, su bendruomene ir toliau diskusiją vykdė „tik formaliai“ bei į argumentus, kodėl reikėtų stabdyti medžių kirtimą, iš esmės neatsižvelgė.

„Vakar pasitarime nusprendėme, kad jei nebus suderinta su visuomene, mes pinigų medžių pjovimui iš šio projekto neskirsime ir ieškosime būdų, kaip sustabdyti finansavimą šiam projektui. Lygiai taip pat galvojame ir apie kitų savivaldybių projektus, kur lygiai taip pat piktnaudžiaujama, ir pinigai, kurie turėtų būti skiriami žaliųjų erdvių puoselėjimui, plėtojimui, naudojami medžiams pjauti“, – BNS teigė K. Mažeika.

Butauto Barausko nuotr.

Anot jo, ministerijos sprendimu Sapiegų parkui tvarkyti numatyta skirti 400 tūkst. eurų.

Tai vėl didelis argumentas, kad didžioji dalis medžių, kuriuos planuojama pjauti, galėtų išlikti.

Ministras taip pat teigė, kad bendruomenė tvirtino prieš savivaldos rinkimus gavusi Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pažadą, jog jis atsižvelgs į gyventojų lūkesčius, tačiau to nepadarė. Be to, parko tvarkytojai kaltinami tik formaliai atlikę viso parko želdinių, o ne konkrečių medžių ekspertizę.

„Tai vėl didelis argumentas, kad didžioji dalis medžių, kuriuos planuojama pjauti, galėtų išlikti. Pirmadienį susitiksime su savivaldybės vadovybe, ką jie atsiųs, aiškinsimės situaciją. Bus bendruomenės atstovai, mūsų specialistai. Darbai turėjo prasidėti jau vakar, bet mes pamatėme, kad yra intensyvus paukščių perėjimas: matome tikrai daugybę paukščių, inkiluose cypsinčių jauniklių. Todėl stebina toks požiūris į parko tvarkymą“, – kalbėjo ministras.

Anksčiau sostinės savivaldybė planavo tvarkant barokinį Sapiegų parką iškirsti beveik 300 medžių, tačiau po viešos kritikos nuspręsta šį skaičių sumažinti maždaug trečdaliu. Bendruomenės tai netenkina. Jos atstovai tvirtina, kad 193 medžiai bus kertami neatsižvelgus į jos siūlymus, neatlikus želdinių būklės bei nepaisant čia perinčių paukščių.

Sutvarkyti parką planuojama iki 2020-ųjų vidurio. Šis parkas įkurtas XVII amžiaus pabaigoje, barokinius parko rūmus pagal Giovannio Battistos Fredianio (Džiovanio Batistos Frediano) projektą statė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega.