Kauno apygardos teisme nagrinėjama neeilinė byla. Viešumon iškilo nelegalūs, tačiau tradiciniai santykiai Pravieniškių pataisos namuose. Tarp nužudymu pasibaigusių krikštynų organizatorių – kaunietis Audrius Paškauskas, kalintis už savo tėvų nužudymą.

Mirė per krikštynas

Teisiamiesiems skirtame stikliniame aptvare – aštuoni kaltinamieji iš Pravieniškių pataisos namų. Dar vieną konvojavimo tarnybos pareigūnai atvesdino ir pasodino atskirai, nes jis jau buvo atlikęs bausmę ir išleistas į laisvę. Pataisos namuose dienas leidžiantys vyrai kaltinami nusikaltimais, kuriuose įvykdė bausmės atlikimo vietoje.

Atliekant ikiteisminį tyrimą išaiškinta, o teisme tvirtinama tai, kad Pravieniškių pataisos namuose liepos 25-oji yra krikštynų diena, vadinama jūros švente. Tai reiškia, kad tą dieną vandens voniomis, smūgiais šlapiu rankšluosčiu, samčiu sriubai krikštijami naujokai.

Per 2010 m. liepos 25-ąją vykusią vadinamąją jūros šventę vienas pataisos namų naujokas neatlaikė. Radviliškio rajono gyventojas 50-metis Rimantas Fialkauskas Pravieniškių pataisos namuose mirė užspringęs vandeniu. Negyvas nuteistasis buvo rastas prie medžio.

Vengė viešumo

Teismo posėdyje – kaltinamųjų apklausa. „Turiu prašymą. Duosiu parodymus teisme tik tada, kai iš salės bus išprašyti žurnalistai“, – pareiškė vienas kaltinamųjų Aivaras Mikalauskas. Tokį jo prašymą entuziastingai palaikė ir kiti kaltinamieji.

A.Mikalauskas išdėstė prašymo motyvus: „Žurnalistai mane priskyrė nuskriaustųjų kastai, o jai priskiriami homoseksualai. Aš turiu žmoną. Kaip man po to su ja bendrauti?“ Kiti nuteistieji suskubo pritarti, kad žurnalistai juos šmeižia ir žemina.

Advokatai pritarė, kad šie kaltinamieji yra ypatingesni žmonės. Pataisos namai šiuo metu yra jų gyvenamoji vieta ir spaudos rašiniai gali apsunkinti jų gyvenimą. Teisėjų kolegijos pirmininkas pasitikslino, ar kaltinamieji ketina pasakoti savo intymaus gyvenimo detales.

Priminęs, kad byloje nagrinėjamos nužudymo aplinkybės, teisėjas leido bylą nagrinėti viešai.

Tradicija – smūgiai

Apie liepos 25-ąją – krikštynų dieną kolonijoje – žino visi bausmę atliekantys vyrai. Vieni jau patyrė šią ceremoniją, kiti jos laukia su baime. Teisiamieji dėstė, kad apie tai žino ir pataisos namų administracija.

„Atsisakyti dalyvauti krikštynose negalima“, – rėžė vienas teisiamųjų. „Negalima, ir tiek. Paaiškinsiu, kai nebus žurnalistų“, – pareiškė A.Mikalauskas.

Tą dieną į lokalinio sektoriaus kiemą buvo išnešta metalinė lova. Naujokai pataisos namų gyventojai esą savo noru paeiliui gulė į krikštytii skirtą lovą. Ceremonijos dalyviai atsigulusį pririšdavo. Tada pasikeisdami daužydavo jį metaliniu samčiu į krūtinę, pilvą, taip pat – šlapiais rankšluosčiais, kurių vienas galas buvo surištas mazgu.

Tarp aktyviausių ceremonijos dalyvių buvo minimi keli pataisos namų gyventojai: A.Paškauskas, Laimutis Stasiulis, Dainius Treinys, Valdemaras Ochrimenka.

Kalėjo už pedofiliją

Krikštynų ceremonijos neatlaikęs R.Fialkauskas buvo vienas iš daugelio tą dieną krikštijamų naujokų. Jis buvo paskutinis. Dar vykstant egzekucijai kai kurie dalyviai pastebėjo, kad vyresnis vyras buvo gerokai stipriau talžomas nei jo pirmtakai.

R.Fialkauskas už grotų pateko už itin sunkius seksualinius nusikaltimus prieš iš vaikų namų paimtą mergaitę. Pedofilas už grotų buvo pasiųstas devyneriems metams.

Iš vaikų globos namų devynerių mergaitę R.Fialkauskas su žmona paėmė globoti dar 1998-aisiais. Neprabėgus nė metams, globėjas ėmė priekabiauti prie mažametės, ją prievartauti. Prievartą mergaitė kentė iki 2006-ųjų, kai neiškentusi kreipėsi pagalbos.

Ji pareigūnams nurodė, kad su globėju turėjo lytinių santykių ne mažiau kaip 20 kartų per metus – namuose ir ūkiniuose pastatuose, kai namuose nebuvo globėjos.

Pradėjo mėlynuoti

Nerašyta taisyklė, kad nuteistieji už seksualinius nusikaltimus, pedofiliją zonoje patenka į žemiausiąją kastą. Kiti nuteistieji jų negerbia. Ar tai turėjo įtakos, kad krikštijamam R.Fialkauskui kliuvo stipresni smūgiai, nė vienas kaltinamasis neužsiminė.

Tai, kad krikštijamas R.Fialkauskas jautėsi blogai, ėmė mėlynuoti, liudijo net keli teisiamieji. „Jis kasilina (nuteistųjų žargonu – apsimetinėja – red. past)“, – tokią vieno iš egzekutorių D.Treinio frazę mini net keli dėl nužudymo kaltinami nuteistieji.

Vis dėlto, kuris R.Fialkauskui užpylė ant galvos lemtingą kibirą vandens, dar neatsakyta. R.Fialkausko egzekucijos filmuota medžiaga yra tokios prastos kokybės, kad teisiamieji vieni kitus identifikavo tik pagal tos dienos trumpikių ilgį ir aprangos spalvas.

Bausmės padidės

Beveik visi kaltinamieji keitė savo anksčiau duotus parodymus. Teismą jie tikino, kad anksčiau jų parodymus surašinėję tyrėjai klaidingai juos suprato ir esą įtikino, kad teisme bus galima tiksliau paaiškinti nužudymo aplinkybes. Stikliniame aptvare sėdintys vyrai negailėjo ir klausimų vienas kitam.

A.Paškauskas beveik visų klausė, ar jie atsimena, kaip jis buvo apsirengęs. Užduodant klausimus A.Paškausko balse nebuvo juntama jokių emocijų. Jo laisvės atėmimo laikas jau ėjo į pabaigą. 2003 m. jis buvo nuteistas 14 metų už savo tėvų nužudymą.

Nijolė ir Algirdas Paškauskai buvo nušauti savo automobilyje keliais šūviais į galvą 1998 m. Sutuoktiniai grįžo į Kauną iš Palangos. Jų kūnai rasti automobilyje kelyje Klaipėda–Kaunas, ties tiltu per Nerį. Tyrimas buvo atsidūręs aklavietėje ir sustabdytas. Po trejų metų atnaujintas, kai nužudytųjų duktė prisipažino melavusi, nes bandė užtikrinti brolio A.Paškausko alibi.

Jei teisme bus įrodyta krikštynų dalyvių kaltė, prie jiems jau skirtos bausmės bus pridėta bausmė už R.Fialkausko nužudymą. Už tai Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.