Apie tai penktadienį vakare savo feisbuko paskyroje pranešė vienas Nacionalinių susivienijimo lyderių Vytautas Sinica.

„Po daugiau nei trijų metų institucijų patyčių ir vilkinimo ant buvusio Lietuvos kariuomenės karo komendantūros pastato, kur 1918 metais dirbo pirmasis savanoris, pulkininkas Kazys Škirpa, Nacionalinis susivienijimas pakabino jo garbei skirtą atminimo lentą“, – teigė V. Sinica.

Savo įraše Vilniaus miesto tarybos narys linkėjo, kad „valdžia (...) visgi surastų drąsos jį pagerbti, o ne trinti jo atminimą“.

Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė pabrėžė, kad savavališkai pakabinta atminimo lenta bus nukabinta.

„Atminimo lentų kabinimas Vilniuje labai aiškiai reglamentuotas. Savavališkai kabinamų atminimo lentų likimas irgi labai aiškus – nukabinimas. Taisyklės galioja visiems vienodos“, – feisbuke rašė ji.

Kazys Škirpa yra prieštaringai vertinamas praėjusio amžiaus lietuvių diplomatas ir karininkas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) išvadoje K. Škirpos veikla Antrojo pasaulinio karo metais vertinama nevienareikšmiai. Teigiama, kad jis buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.

Pasak centro, K. Škirpai, jo vadovaujamai Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) organizacijai galima prikišti tai, kad antisemitizmas joje buvo iškeltas į politinį lygmenį ir „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. Organizacija siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos. Centras pažymėjo, kad apie nacių planus vykdyti Holokaustą LAF nariams Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nebuvo žinoma.

Dėl aiškaus K. Škirpos asmenybės vertinimo nesutaria ir kiti istorikai.