Neįgaliesiems, sumaniusiems pasinaudoti Vilniaus viešuoju transportu, belieka spėlioti, ar pavyks nuvažiuoti bent kelias stoteles. Nors technika tinkama, vairuotojai padėti dažnai nesiteikia.

Keleivių nepaisoma

Vilniaus viešasis transportas – vienas moderniausių Lietuvoje. Tuo mėgsta pasigirti ir sostinės vadovai. Tačiau į autobusą ar troleibusą norintiems patekti neįgaliesiems, taip pat mamoms su vaikais neretai tenka šio sumanymo atsisakyti. Kalta ne technika – žemagrindės viešojo transporto priemonės neįgaliesiems iš tiesų pritaikytos, pačių neįgaliųjų teigimu, kai kuriuose autobusuose ir troleibusuose yra net speciali išvažiuojanti platforma. Tačiau vairuotojai neretai apie tokias technikos galimybes ar apie paprasčiausią žmogišką pagalbą išlipus iš transporto priemonės tiesiog pamiršta.

„Gyvenu Lazdynėlių mikrorajone ir jau daugybę kartų susiduriu su ta pačia bėda – norėdama atvažiuoti į miesto centrą su vaiku, turiu bandyti laimę – pavyks su vaikišku vežimėliu įlipti į autobusą ar ne, – problemą įvardijo vilnietė Eglė. – Štai ir šią savaitę pabandžiau įsėsti į 23-iojo maršruto autobusą. Nors jis modernus, žemagrindis, viskas vyko taip, kaip buvo galima tikėtis: autobusas tik stabtelėjo, atsidarė durys, bet kadangi žmonių aplink nebuvo, vairuotoja (mačiau, kad vairavo moteris) duris vėl uždarė ir nuvažiavo.“

Anot jaunos mamos, sulaukus antro autobuso, pasisekė labiau – vežimėlį su vaiku padėjo įsikelti kiti keleiviai.

„Bet nustebau, kai pavažiavusi kelias stoteles turėjau persėsti į troleibusą – stotelėje Savanorių prospekte troleibuso laukė jaunas neįgalus žmogus. Privažiavus 14-ojo maršruto žemagrindžiam troleibusui, vaikinas taip pat privažiavo prie pat jo ir taip parodė, kad norėtų įlipti. Į tai nereagavo nei aplinkiniai žmonės, nei vairuotoja – vėl uždarė duris ir nuvažiavo“, – istoriją tęsė vilnietė.

Nuolatinė problema

Vilniaus miesto neįgaliųjų draugijos vadovė Jadvyga Rasovskaja sakė, kad problema dėl vairuotojų požiūrio į neįgaliuosius – įsisenėjusi.

„Nė karto nemačiau, kad vairuotojas padėtų neįgaliajam įlipti, bet jie net neprivažiuoja iki bortelio. Pavyzdžiui, važiuojant iš Naujosios Vilnios, vienas vyras visuomet įlipa su ramentais, kitas kartais su vežimėliu, ir nė vienas vairuotojas į tai nekreipia jokio dėmesio. Jau buvo sakyta ir susitikime su autobusų ir troleibusų parkų, kai šie dar buvo atskiri, vadovais. Viskas, atrodo, labai gerai, geranoriškai, bet iš tiesų priklauso nuo žmonių – nuo pačių vairuotojų. Daugelis neprivažiuoja arčiau. Prie mūsų draugijos, stotelėje J.Basanavičiaus gatvėje, nė vienas neprivažiuoja arčiau“, – pasakojo J.Rasovskaja.

Draugijos vadovės teigimu, problemų iškyla ir regėjimo negalią turintiems žmonėms. Prietaisai, kurie praneša, kuri transporto priemonė atvyksta, dažnai teikia klaidingą informaciją. „Troleibuso numeris gali būti pakeistas, o informacija tame prietaise – ne, ir žmonės nuvažiuoja į visai kitą pusę, nei jiems reikia“, – sakė J.Rasovskaja.

Turi gauti pranešimą

Bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ direktorius Gintaras Nakutis teigė, jog vairuotojų darbo nuostatose yra „griežtai įrašyta“, kad jie turi privažiuoti kuo arčiau bortelio.

„Jeigu gauname pranešimą, kad konkrečią valandą, konkrečioje stotelėje vairuotojas sustojo per toli, su vairuotojais aiškinamės tokius atvejus, jiems skiriamos drausminės nuobaudos. Tokių pranešimų būna, bet nedaug. Kai susitinkame su neįgaliųjų atstovais, sakome, kad reikia konkrečiai nurodyti viską, nes kitaip mes neišgaudysime jų. Daugelis privažiuoja normaliai, o vienas kitas, pasitaiko, ir neprivažiuoja, kai stotelėje laukia neįgalusis arba senyvo amžiaus žmogus, kuriam taip pat sunku įlipti“, – sakė G.Nakutis.

„Vilniaus viešojo transporto“ direktorius išvardijo ir kelias priežastis, kurias nurodo pažeidimą padaręs vairuotojas – neprivažiavęs arčiau šaligatvio. Viena jų – trumpa stotelė, kurioje nėra vietos transporto priemonei išlyginti, kita – suvažiavus daug autobusų ar troleibusų į vieną stotelę, taip pat nėra, kaip išlyginti transporto priemonę, ir panašiai.