Zuikių gatvė Vilniuje – viena teritorijų, per kurią eis „Rail Baltica“ geležinkelis. Vėžė eis tiesiai per Liucijos namo virtuvę.

„Ten, kur stovi veranda, tiesiai pro langą eis geležinkelis“, – pasakojo moteris.

Kad geležinkelio vėžė, sujungsianti tris Baltijos valstybes bei Lenkiją, eis per vilniečių namus, žmonės sako sužinoję praėjusią savaitę – pašto dėžutėse rado laiškus.

„Yra labai skaudu, kad reikės iš čia išsikraustyti“, – sakė vilnietė Rimutė Cibulskienė.

Yra labai skaudu, kad reikės iš čia išsikraustyti.

Kiti apskritai jokios žinios negavo. Kad jų namai pavirs geležinkeliu sužinojo tik pasikalbėję su kaimynais.

„Čia užaugau, daug investavau, pasidariau remontą, įdėjome daug pinigų. Pripratome čia ramiai gyventi. Tačiau dabar gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis“, – teigė vilnietė Diana Bogdžiavičiūtė.

Zuikių gatvėje planuojama perimti per 20 pastatų, panašiai ir žemės sklypų ar jų dalių. Dalies namų griauti su buldozeriu nereikės, jie tiesiog atsidurs tarp dviejų bėgių – dabar esančio bei „Rail Balticos“.

„Jeigu būčiau žinojęs apie tokius planus, tai tikrai nebūčiau namo statęsis. Sklypai nuvertėjo, žmonės čia gyventi nebenorės, bus triukšmas“, – kalbėjo vilnietis Dalius Pestinis.

Anot teisininkės, gyventojai tapo tarsi situacijos įkaitais. Valstybė turi visą teisę perimti žmonių nuosavybę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jeigu tai yra susiję su transporto infrastruktūra, energetika ar krašto apsauga, tai Seimas tokius projektus pripažįsta kaip turinčius ypatingai svarbią reikšmę ir dažniausiai todėl žemės sklypai yra nusavinami, paimami visuomenės poreikiams“, – pasakojo „Ilaw Lextal“ vyresnioji teisininkė Eglė Voverienė.

Prieštarauti žmonės gali, tačiau laiko – jau nedaug. Lapkričio 4 dieną prasideda oficialus „Rail Balticos“ viešinimas, kuris truks du mėnesius, o kitais metais jau prasidės žemės išpirkimas.

„Jeigu jau yra priimtas aktas, jį užginčyti kaip neteisėtą beveik nėra šansų“, – tęsė E. Voverienė.

„Sprendiniai ir sprendinių teritorijos vargu ar besikeis“, – kalbėjo „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo vadovas Mantas Kaušilas.

Kitos gyvenamos vietos žmonės irgi negaus, o už paimtą nuosavybę bus skirtos piniginės kompensacijos, įvertinus būsto rinkos vertę.

„Vertintojas įvertins, kokia yra rinkos vertė. Jeigu tai bus gyvenamasis pastatas, papildomai bus vertinama atkuriamoji vertė. Kuri vertė bus didesnė, tai turto vertinimo ataskaitoje bus ta suma įrašyta“, – sakė Susisiekimo ministerijos vyresnysis patarėjas Vytautas Palevičius.

Kompensacijos gyventojus pasieks bankiniu pavedimu. Pasimetusiems savininkams tai – menka paguoda. Sako, kad keisti reikės ne tik namus, bet ir gyvenimą, galbūt ieškotis kitų darbų, darželių ir mokyklų.

„Čia vaikšto į darželį. Patys žinote, kad persirašyti, gauti kitą darželį yra labai sudėtinga“, – teigė gyventoja.

Žmonės pyksta, kodėl su jais nebuvo tartasi anksčiau, kodėl geležinkelis būtinai turi eiti per namus, kai vos už kelių šimtų metrų – negyvenami miškai.

„Jokių žinių, visiškai jokios informacijos nei iš Susisiekimo ministerijos, nei iš geležinkelių atstovų, – sakė D. Pestinis.

„Specialusis planas jau yra rengiamas apie dvejus metus. Visu laikotarpiu kiekvienai vietovei yra išnagrinėta nuo dešimt iki 20 skirtingų sprendinių. Visais atvejais buvo stengiamasi atsižvelgti, kad būtų kuo mažesnis poveikis gyventojams“, – kalbėjo M. Kaušilas.

Iš viso visuomenės poreikiams planuojama išpirkti per 2 tūkst. žemės sklypų ir 50 gyvenamųjų namų. Susisiekimo ministerija skaičiuoja, kad tam reikės apie 73 mln. eurų. Didžioji dauguma bus dengiama iš ES lėšų, o šeštadalis – iš valstybės biudžeto.