Pereiti į pagrindinį turinį

Panemunės tilto Kaunas gali neturėti penkerius metus

2012-07-30 08:12
Panemunės tilto Kaunas gali neturėti penkerius metus
Panemunės tilto Kaunas gali neturėti penkerius metus / Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Šančių ir Panemunės gyventojų kasdienybę sukrėtusi A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcija gali baigtis greičiau, nei planuota. Keblesnė padėtis su Panemunės tiltu: pinigų, kurių pakanka jam griauti, statyboms kol kas nėra.

Ant kelininkų neburnoja

Atrodė, kad praėjusiais metais prasidėjusi A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcija truks amžinybę, tačiau lyg po bombardavimo atrodančioje susisiekimo arterijoje jau galima įžvelgti artėjančių pabaigtuvių ženklų. Dalyje prospekto jau paklota nauja asfaltavimo danga, formuojami šaligatviai.

Kai kuriose platinamo prospekto vietose ekskavatoriai kasasi vos ne po namų pamatais, gyventojams tenka bristi per smėlį ir žvyrą, o automobiliu į savo kiemą patekti gali ir nepavykti, tačiau didesnių incidentų tarp statybininkų ir vietinių gyventojų nefiksuojama. Prospekto rekonstrukcijos pabaigos žmonės laukia kantriai.

„Nusibodo vaikščioti per tuos arimus, bet nieko nepadarysi – prospektas buvo baisus, remontuoti jau seniai reikėjo“, – brisdama per žvyrą kalbėjo kasdien į kitapus prospekto esančią parduotuvę einanti Aleksandra.

„Šitie darbai verslui labai pakenkė, bet niekis, iškentėsime, o paskui turėtų būti geriau, nei buvo“, – vylėsi prie prospekto kanceliarines prekes pardavinėjanti moteris.

Atkasė nelegalius tinklus

A.Juozapavičiaus prospektą rekonstruojantys „Kauno tiltai“ turi teisę triūsti iki kitos vasaros, tačiau tikimasi, kad pagrindiniai darbai bus baigti iki šių metų pabaigos. Jau atlikta gerokai daugiau nei pusė visų darbų, tačiau jų vertė mažesnė, nei tų, kurie dar liko.

„Požeminiai darbai – imlūs laikui, viršutiniai – pinigams“, – aiškino Kauno savivaldybės Miesto tvarkuymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Nuskutę viršutinį važiuojamosios prospekto dalies sluoksnį ir nuardę šaligatvius, darbininkai prisikasė ne tik prie seno grindinio, kurį teko kruopščiai išlupti ir išvežti saugoti.

Po žeme atsivėrė raizgalynė legalių ir nelegalių inžinerinių tinklų. Didelę dalį tinklų teko keisti, perkloti. Tokie darbai trunka ilgai, bet nėra patys brangiausi. Didžiąją dalį sumos rangovams teks perpumpuoti po asfalto, plytelių ir granitinių bortų klojimo, atramų statymo bei kitų baigiamųjų darbų.

Iš viso projekto įgyvendinimas atsieis per 40 mln. litų. Daugiau nei pusė sumos – ES lėšos.

Tiltas grius rugpjūtį

Panemunės tiltas vis dar stovi, o tai labiausiai erzina Panemunės ir Šančių gyventojus.

„Tiltą uždarė, važiuoti neleidžia, o nieko nedaro“, – pyko per automobilių eismui uždarytą tiltą pėsčiomis kulniavęs Audrius.

„Vizualiai nesimato, tačiau darbai tikrai vyksta“, – tikino A.Pakalniškis.

Nuo tilto jau nuardyti šaligatviai, šviestuvai ir asfalto danga. Gelžbetoninių konstrukcijų griauti dar nebuvo leista, nes prie jų pritvirtinti ryšių kabeliai. Nauji kabeliai jau atgulė po Nemunu į specialų vamzdį – diukerį.

Šiuo metu jau pradėtas statyti specialus tiltas, kuris bus naudojamas tik statybinei technikai privažiuoti ir darbams atlikti.

Panemunės tilto perdangos ardymo darbai turėtų prasidėti maždaug po dviejų savaičių. Tiltas bus iš esmės perstatomas – vietoj dabartinės perdangos ant rekonstruotų atramų bus įrengta nauja plieno ir betono perdanga, o tai galima vertinti ne kaip rekonstrukciją, o kaip naują statybą.

Statyboms pinigų dar nėra

Griovimo darbams pinigų pakaks, tačiau statyboms jų dar nėra. Iš viso šiemet tilto rekonstrukcijos projektui įgyvendinti ketinama išleisti apie 10 mln. litų. Iš kur gauti dar 90 milijonų, neaišku. Porą metų apie ES lėšas neverta nė svajoti, nes visi Kaunui skirti pinigai atitenka šiuo metu jau vykdomiems projektams. Tikimasi Lietuvos Vyriausybės pagalbos.

„Ir A.Juozapavičiaus prospekto, ir Panemunės tilto rekonstrukciją reikėjo pradėti kartu. Niekas mūsų nesuprastų, jei pirmiausia sutvarkytume prospektą, o po jo rekonstrukcijos iškart uždarytume tiltą“, – kalbėjo A.Pakalniškis.

Tilto rekonstrukcija gali užtrukti net penkerius metus. Jei bus pinigų – perpus trumpiau.


Kur panaudoti grindinį?

Rekonstruojant A.Juozapavičiaus prospektą ir Parodos gatvę rasta daugiau nei 18 tūkst. kv. m vertingo istorinio grindinio. Tašytų grindinio akmenų paviršiaus matmenys siekia maždaug 15 ir 25 cm. Akmenys veikiausiai buvo tašyti rankomis, todėl jie nėra identiški, bet unikalūs. Šiais laikais tokių niekas nebegamina, nes jų gamybos sąnaudos būtų milžiniškos. Specialistų teigimu, šie akmenys turi didžiulę istorinę vertę.

Iš viso iš A.Juozapavičiaus prospekto išvežta daugiau nei 15,5 tūkst. kv. m XIX amžiaus grindinio. Didžioji jo dalis išvežta saugoti į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą. Kol kas nenuspręsta, ką su juo toliau daryti, bet svarstomi du pagrindiniai variantai: išgrįsti Rotušės aikštę arba Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventorių. Miesto valdžia kauniečius kviečia padėti apsispręsti. Savo nuomonę šiuo klausimu galima pareikšti savivaldybės tinklalapyje esančioje apklausoje arba socialinio tinklo „Facebook“ Kauno miesto savivaldybės paskyroje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų