Kokias pamokas išmoko miesto vadovai ir ko turės kitąkart imtis mokyklų vadovybė, kai pas juos nuo oro pavojaus vėl ateis slėptis gyventojai, aiškino Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
– Pone Mitalai, ar gali mokyklos, darželiai, ugdymo įstaigos iš principo nepriimti pašalinių asmenų per oro pavojų į priedangas?
– Reikia suvokti, kad tokiu atveju, kada yra paskelbtas oro pavojus, mokyklos, darželiai yra vieši statiniai, kuriuose dažniausiai priedangos yra, bet jų valdytojas, užtikrinantis tvarką ten, yra mokyklos vadovas. Tai reiškia, kad geranoriškai reikia atsižvelgti į mokyklos vadovo nuomonę dėl srautų paskirstymo. Ir kartais, trečiadienį tą pavyzdį matėme, kada priedangos rūsiai tampa visiškai pilni ir daugiau žmonių ten tiesiog negali būti priimta. Dėl to vadovai nukreipdavo tiek savo mokinius, kurie netilpdavo į priedangas, tiek ir kitus atėjusius asmenis į kitas kaip įmanoma saugesnes vietas – už dviejų sienų, koridoriuose, kažkur pirmame aukšte. Tai iš principo, kada yra paskelbtas oro pavojus, reikia elgtis geranoriškai, šaltai ir pagal situaciją, bet priedangos valdytojas geriausiai žino, kiek priedangoje yra vietos, kiek ten jau yra žmonių susispietę, ir gali nukreipti žmones šiek tiek kitur.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Bet vėlgi viešojoje erdvėje aptarinėjama žurnalistės Faustos Marijos Leščiauskaitės situacija, kuomet tarsi piktybiškai nenorėta įleisti, nors paskui, vos ne pacitavus įstatymus, įsileido, bet įėjus į vidų ten buvo tikrai daug erdvės. Tai kiek tokių piktybinių atvejų identifikavote ir ar mokymai vadovams pravesti, kas padaryta?
– Tokių atvejų, kurie atsitinka gyvenime, kada panika, nepasiruošimas, nepasirengimas vienaip ar kitaip kerta per smegenis, jų, pripažinsiu, buvo, bet negaliu pasakyti, kad jų buvo daug. Iš tikrųjų išanalizavau tuos visus klausimus, kurie atėjo iki savivaldybės. Daugiau nei 300 ugdymo įstaigų yra Vilniaus mieste – privačių ir valstybinių. Tai tik mažojoje dalyje buvo vienokių ar kitokių, pavadinkime taip, incidentų. Net ir šį atvejį išanalizavome, pasižiūrėjome, ką galima daryti geriau, ir manau, kad daugiau geranoriškumo iš abiejų pusių ateityje lems ir geresnį rezultatą.
– Kalbant apie klaidas, kokios esminės buvo padarytos? Kažkas turėjo tęsti kontrolinį, kažkas išleistas į stadioną, kažką tiesiog išleido su tėvais namo.
– Reikėjo pasikartoti. Ir ketvirtadienį rytą išsiuntėme visoms švietimo įstaigoms atnaujintą algoritmą, ką daryti, kai yra geltonas oro pavojaus signalas ir kas keičiasi, kai pereina į raudoną. Tai kai yra geltonas pavojaus signalas, įspėjimas, reikėtų apsižiūrėti aplinkui, įvertinti, kiek vaikų, žmonių yra lauke, juos jau iš esmės kviesti į vidų, bet tęsti ugdymo veiklą įprasta tvarka ir laukti kito signalo. Kai yra geltonas signalas, taip pat būtų gerai informuoti ir tėvus trumpa žinute, kokia yra situacija toje ugdymo įstaigoje.
Kada yra raudonas signalas, reikia nedelsiant, iki 5 minučių, nueiti į artimiausią priedangą. Ar tai rūsys, ar pirmas aukštas. Tai gali būti kaimyninės įstaigos priedanga. Ir tada jau ten susiskaičiuoti visus vaikus ir laukti kitų signalų. Neskambinti be reikalo 112 ar kitoms įstaigoms. Žiūrėti, kokia yra situacija, klausytis radijo ir laukti kitų signalų. Tai šitą pasikartojome trečiadienį, kad oro pavojus reiškia, jog negalima būti lauke, nelakstyti lauke, neieškoti, žiūrėti, iš kur ten kas skrenda, nebūti prie langų ir nekviesti tėvų pasiimti savo vaikų. Bet buvo tokių tėvų, kurie patys atėjo, kaip sakėte, prie vartelių pradėjo mojuoti ir sakė: „Čia noriu patekti kartu su jumis.“ Tai mokyklos geranoriškai įleido ir pagal galimybes į priedangą ar kitą saugią vietą juos palydėjo.
Naujausi komentarai