Policijos vadovybė sako, kad šiais pokyčiais norima dar labiau sumažinti vadovaujamų pareigybių skaičių, kabinetuose dirbusius pareigūnus siųsti į nusikaltimų vietas nukentėjusiems žmonėms padėti ir ieškoti įtariamųjų, taip pat kelti pareigūnų kvalifikaciją, tuo pačiu – darbo užmokestį.
Reforma palies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą – bus steigiamas Kelių policijos skyrius.
Jis avarijų neregistruos, netirs, o visą dėmesį skirs eismo saugumo užtikrinti – blaivumo patikrinimams, neviešam patruliavimui nežymėtais automobiliais, greičio matavimui vadinamaisiais trikojais, tai yra šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dėl kurių įvyksta skaudžios eismo nelaimės, prevencijai.
Taip pat ketinama steigti Specialiosios parengties skyrių – jo pareigūnai dirbtų per masinius renginius, malšintų neramumus. Dabar šią funkciją atlieka mobiliosios kuopos pareigūnai.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas BNS sakė, kad dėl šios reformos iš tarnybos neketinama atleisti nė vieno pareigūno, tačiau gali būti, kad dėl pokyčių savo noru darbą paliks iki dešimtadalio dabartinių reagavimo padalinių pareigūnų.
Jiems tokiu atveju bus išmokėtos kompensacijos, o naikinamų padalinių vadovams bus siūlomos lygiavertės pareigybės, nes naujai kuriamoje valdyboje bus steigiami skyriai, jiems reikės vadovų.
„Be darbo policininkai tikrai neliks, atsiranda daugybė galimybių policijos pareigūnams daryti karjerą, kiekvienam vieta po saule bus surasta. Ta reforma iš šešėlio ištraukia pareigybes, kabinetuose nusikaltimai nevyksta, (...) viešąją tvarką reikia palaikyti viešose vietose, dėl to priešinamasi“, – BNS sakė A. Paulauskas.
Ši pertvarka taip pat suduos smūgį Vilniaus policijai. Ir tai joks gąsdinimas.
Profesinė sąjunga baiminasi, kad didės darbo krūvis
Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, ši reforma paleis apie ketvirtadalį visų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojų.
„Nenuostabu, kad vos išgirdę apie būsimą reformą darbuotojai „užgulė“ profesinę sąjungą, klausdami, kokios jų teisės ir galimybės reformos metu, kokiomis sąlygomis, jeigu nesulauktų tinkamų pareigų pasiūlymo, jie galėtų palikti tarnybą“, – pranešime spaudai sako V. Jagminas.
Anot jo, po anksčiau vykusios reformos sistema neteko apie 1500 pareigūnų.
„Ši pertvarka taip pat suduos smūgį Vilniaus policijai. Ir tai joks gąsdinimas. Jau dabar pareigūnai domisi perspektyvomis, ne vienas svarsto galimybę išeiti. Ir mes kalbame ne tik apie tarnybos stažo sulaukusius pareigūnus, bet ir jaunimą“, – tvirtino profsąjungos atstovas.
Jo pavaduotojas Martynas Drūlia teigė, kad neįvertintos visos rizikos ir grėsmės, nėra aiškaus reformos teigiamo rezultato.
„Juk reforma turėtų būti siekiama geresnės kokybės, veiklos efektyvumo ir darbuotojų pasitenkinimo. Neigiamą aspektą mes iškart nurodėme – pareigūnams krūvis didės, o pačių pareigūnų mažės. Sistema neapdairiai reformuodamasi praras ir taip jau „deficitu“ tapusius parengtus ir savo darbą išmanančius pareigūnus“, – sakė M. Drūlia.
Reforma Klaipėdoje pasiteisino
Nuo vasario 1 dienos šimtams Vilniaus policininkų bus dalijami lapeliai, įspėjantys apie pertvarką, naujas padalinys turėtų pradėti veikti gegužės 1 dieną.
Pasak A. Paulausko, iki šiol į įvairius iškvietimus Vilniuje reaguodavo Vilniaus patrulių rinktinė, dalis viešosios policijos rinktinės „Vytis“ ir Kelių policijos rinktinės pareigūnų, taip pat Nusikalstamų veikų registravimo skyrius – daug išskaidytų padalinių, kurie atliko labai panašias funkcijas.
„Reformos idėja – iš šių padalinių padaryti vieną reagavimo padalinį, pareigūnai darbą tęstų jame. Mes pusantrų metų darėme eksperimentą Klaipėdoje ir jis pasiteisino – viename ekipaže dirba skirtingų kompetencijų pareigūnai: eilinis patrulis ir įvykį įforminti kompetenciją turintis tyrėjas. Dabar Vilniuje atvažiuoja vienas ekipažas, tada kitas atvažiuoja registruoti įvykį. Pagal naują modelį – atvažiuoja policija ir ji dar vienos policijos nebekviečia – padaro visus būtinus veiksmus, surenka medžiagą, pradeda ikiteisminį tyrimą“, – BNS pasakojo A. Paulauskas.
Pasak jo, su tyrėju kartu ekipaže dirbsiantis patrulis iš kolegos gaus įgūdžių, matydamas, kaip jis dirba įvykio vietoje. Pareigūno teigimu, po to patruliai galėtų būti apmokomi ir per tris–keturis mėnesius patys tapti tyrėjais.
„Tokiu būdu auga kvalifikacija, kompetencija, auga pareigos ir atlyginimai. Žmones reikia auginti, į juos reikia investuoti, policijai reikia turėti kuo daugiau intelektualių ir kritinį mąstymą turinčių pareigūnų. Mes turime žmonėms teikti kokybišką paslaugą, policijai reikia tobulėti, mokytis“, – sakė vienas policijos vadovų.
Lietuvos policijos reformos vyksta jau kurį laiką.
2017 metais baigta didžiausia pertvarka per visą nepriklausomybės laikotarpį – tuomet vyko komisariatų stambinimas, jungimas į vieną juridinį vienetą, rajonų komisariatuose sujungta viešoji ir kriminalinė policija, atsisakyta 70 nereikalingų pastatų visoje šalyje.
Anot policijos, reforma leido pareigūnų skaičių gatvėse padidinti daugiau nei dvigubai, greičiau reaguoti į pavojingiausius iškvietimus, pakelti pareigūnų algas, aprūpinti moderniais automobiliais ir darbo priemonėmis.
Lietuvos policija planuoja iki 2023 metų tapti vienu juridiniu asmeniu, iš dešimties apskričių komisariatų būtų įsteigti penki apygardų komisariatai – tiek, kiek dabar veikia apygardų prokuratūrų, kontroliuojančių policijos tyrimus.
Naujausi komentarai