Vilniuje pradėti statyti objektai į skolas skandina savivaldybę. Skola statybų rangovams iš viso siekia 80 mln. litų. Pažvelgus į projektų sąrašą kyla abejonių, ar visų statinių miestui taip verkiant reikėjo.

Pusė milijono už tualetą

Bendrovė "Vilniaus kapitalinė statyba" atsiuntė miesto savivaldybei raštą, prašydama šių metų biudžete numatyti 36,5 mln. litų skoloms už baigtus statinius padengti ir surasti dar panašiai tiek pradėtiems statybų darbams užbaigti. Iš viso suma siekia 72 mln. litų, į kuriuos neįskaičiuotas lėšų poreikis nacionalinio stadiono pabaigtuvėms. Skolą, norėdama išvengti teismų su rangovais, miesto valdžia privalo padengti per kovą.

Projektų, kurie savivaldybę skandina į skolas, sąrašas kelia nuostabą. Pavyzdžiui, Šv. Kazimiero bažnyčios paradinių durų restauravimas atsiėjo 70,4 tūkst. litų.

Už Bernardinų kapinių tvarkymą susidariusi skola siekia 72,6 tūkst. litų. Šimtai tūkstančių litų pakibę už senamiesčio pastatų fasadų atnaujinimą.

Tačiau įdomiausiais statinys – viešasis tualetas šalia Valdovų rūmų. Už pradėtus statybos darbus miesto valdžia rangovams jau skolinga 46 tūkst. litų, o paties statinio vertė siekia apie pusę milijono litų, kuriuos taip pat teks sumokėti šiemet. Viešasis dviejų aukštų per 100 kv. m ploto tualetas kainuoja kone dvigubai daugiau nei visiškai įrengtas vidutinės klasės dviejų kambarių butas sostinėje.

Ar tuomet, dar tik kirbant krizės nuojautai, šių statybų taip labai reikėjo? Juk liko neatsiskaityta ir už miestui gyvybiškai svarbius projektus. Pavyzdžiui, už darželio-lopšelio "Pilaitukas" statybą skola siekia per 10 mln. litų.

Nesumokėta 4 mln. litų už Gedimino prospekto trečio etapo rekonstrukcijos darbus, 8 mln. litų – už Pilaitės magistralinės gatvės tiesimą. O kur dar pradėtos nacionalinio stadiono statybos, skolos už pietinį aplinkkelį, kuriuo jau burzgia automobiliai, ir pradėtas vakarinio greitkelio statybas?

Kritikuoja dėl neūkiškumo

Išvydusi skolų sąrašą ir lėšų poreikį pradėtiems projektams užbaigti, naujoji Vilniaus valdžia tik bejėgiškai lošteli savo odiniuose krėsluose.

Krizei įsibėgėjant ir taip karpomas miesto biudžetas, ieškoma išeičių, kaip atsikratyti 80 mln. litų skolų bankams. Dabar ant galvos dar gula tiek pat skolos už senosios valdžios įsiūbuotą statybų karštinę.

"Nė vieno objekto kainos negaliu komentuoti: išpūsta ji ar ne. Konkursai paskelbti, sąmatos sudarytos, darbai pabaigti. Teks visiems objektams ieškoti lėšų, tačiau jų atrasti nebus paprasta. Kalbėsime su visais rangovais, bandysime tartis su bankais, kad jie paskolas perkeltų kitiems metams, kad liktų lėšų skoloms sumokėti", – išeičių bandė ieškoti vicemeras Romas Adomavičius.

Vicemero nuomone, ankstesnė valdžia anaiptol nebuvo suinteresuota taupyti miesto lėšų. Pavyzdys – per dvejus Tvarkos ir teisingumo partijos valdymo metus miesto skolos padidėjo 400 mln. litų.

Kratosi švaistūnų vardo

Buvęs miesto meras Juozas Imbrasas nenori sutikti, kad jo vadovaujama komanda pernelyg išlaidavo.

Jo tikinimu, tokias skolas lėmė neteisingai Finansų ministerijos apskaičiuotas Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkimas. Tiek, kiek buvo planuota, miesto valdžia pernai nesurinko, nors negauti pinigai jau metų pradžioje buvo paskirstyti projektams vykdyti. Nesurinkus reikiamų lėšų iš GPM esą šiemet ir atsivėrė beveik 80 mln. litų siekianti skola. Savivaldybės Finansų departamento duomenimis, ši skola perpus mažesnė – apie 40 mln. litų.

J.Imbrasas sutiko, kad kai kurių jam vadovaujant pradėtų projektų – tiek viešojo tualeto, tiek Šv. Kazimiero bažnyčios durų – kaina gali kelti abejonių. Tačiau jį esą specialistai pajėgė įtikinti, kad darbų kainos nebuvo išpūstos.

"Aš irgi savo laiku stebėjausi ir ne kartą klausiau Miesto plėtros departamento architektų ir statybininkų, kodėl tiek kainuoja. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kas čia tokio, tik tualetas! Bet reikėjo kasti trasas per rezervatą, visi archeologiniai dalykai. Ten gi negali su ekskavatoriumi iškasti, matyt, reikėjo rankomis. Labai brangiai tie darbai kainuoja. Asmeniškai netikrinau, bet specialistai mane įtikino, kad viskas tvarkinga", – gynėsi J.Imbrasas.

Naujų statybų neplanuoja

Naujoji valdžia, paskelbusi taupymo režimą, yra pareiškusi, kad miesto skolos yra prioritetas, ir jos pirmiausia bus dengiamos iš biudžeto. Naujų statybų valdžia pradėti nė neketina. Todėl tie objektai, kurie šiandien yra projektuojami, pavyzdžiui, sporto kompleksai, greičiausiai taip ir nebus pradėti statyti.

Tokiai pozicijai pritaria ir skolų raštą atsiuntusi "Vilniaus kapitalinė statyba". Jos vadovas Modestas Valacka rekomendavo valdžiai baigti pradėtus projektus ir nepamiršti derėtis, kad būtų sumažinta jų kaina. Mat rinkoje pastebimas nemenkas statybinių medžiagų kainų nuosmukis. Antraip teks leisti šimtus tūkstančių litų pradėtiems pastatams konservuoti ir jų apsaugai.

Tų objektų, kurių statyba nepradėta, tik projektuojama, "Vilniaus kapitalinės statybos" direktorius rekomendavo bent laikinai atsisakyti. Tačiau jau užbaigtų statinių kainų pagrįstumo M.Valacka vertinti nepanoro.

"Tuo metu statybos kainos kilo, buvo skelbiami konkursai. Kokias kainas konkursus laimėję rangovai pasiūlė, už tokias ir buvo objektai statomi. Viešųjų pirkimų tarnyba nusprendė, kad kainos priimtinos, ir leido pasirašyti darbų pirkimo sutartis", – aptakiai komentavo M.Valacka.