Viskas priklauso nuo sostinės, išskyrus krepšinį, – tai viena priežasčių, lėmusių Kauno ir Vilniaus priešpriešą. Tokią išvadą priėjo VDU magistrantas Ignas Vaičaitis, ieškojęs susipriešinimo tarp didžiausių šalies miestų priežasčių.

Pažadino miegantį liūtą

Įtampa tarp dviejų didžiausių krepšinio komandų, jų sirgalių, o ir tarp Kauno ir Vilniaus buvo visada. Ši priešprieša – tarsi miegantis liūtas, kuriam pažadinti pakanka nereikšmingos smulkmenos. Tiesa, šią savaitę įvykusio klubų ir jų sirgalių konflikto mažmožiu nepavadinsi – liūtas už ūsų patampytas ne juokais.

Iškeltas vidurinysis pirštas, arogancija trykštantis žvilgsnis – taip su "Žalgirio" sirgaliais po rungtynių Kauno sporto halėje atsisveikino Vilniaus "Lietuvos ryto" puolėjas Donatas Zavackas, vėliau viešai sirgalius ir visą Kauną pavadinęs mėšlo krūva. Tokios provokacijos krepšinio aistruoliai neatlaikė – svaidydami daiktus į nekultūringą žaidėją sąmyšį jie sukėlė iš pradžių halėje, o paskui ir tarp krepšinio komandų vadovybių.

"D.Zavackas pasakė, ne kad Kauno "Žalgirio" sirgaliai yra mėšlas, bet kad Kaunas yra mėšlas. Mėšlu jis pavadino lokalų komandos centrą", – atkreipia dėmesį VDU sociologijos magistrantas Ignas Vaičaitis, šiuo metu rašantis magistro darbą, kurio tema – "Išgalvota ar tikra konkurencija ir priešprieša tarp Vilniaus ir Kauno krepšinio komandų".

Kova – ir po varžybų

Pagrindinis šių dviejų sporto klubų konkuravimo principas, anot I.Vaičaičio, yra tas, kad komandos visada varžosi dėl tų pačių trofėjų ir dėl tos pačios vienintelės vietos Eurolygoje. Kauno "Žalgiris" ir Vilniaus "Lietuvos rytas" yra didžiausi konkurentai ir kitaip, ko gero, nebus – sportas pats savaime kelia konkurenciją.

"Priešprieša tarp komandų ir tarp miestų yra kaip didelis dangoraižis, kurį kiekviena pusė mato skirtingai. Tyrinėjau, kaip žmonės mato šį susipriešinimą ir supratau, kad prieiti prie konkrečių išvadų bus sunku", – sakė I.Vaičaitis. Tyrimą apsunkino kai kurių respondentų bandymai konstruoti subjektyvią tikrovę. Esą kiekviena šalis sąmoningai arba nesąmoningai apie pastarųjų dienų įvykius ir apskritai apie klubų kovas kalba subjektyviai.

VDU magistrantas, kuris nėra nė vienos komandos sirgalius, mano, kad vis dėlto jam pavyko atskirti pelus nuo grūdų ir įvertinti situaciją objektyviai.

"Konkurencija, kuri vyksta tarp klubų, nėra tik varžybos aikštelėje. Noras dominuoti lemia kovą ir už aikštelės ribų", – problemą nurodo I.Vaičaitis. "Lietuvos rytas", anot jo, turi pranašumą žiniasklaidos srityje – klubo šeimininkai situaciją savo valdomuose leidiniuose gali pateikti taip, kaip nori. Tuo tarpu "Žalgirio" stiprybė yra sukauptas ypač stiprus simbolinis kapitalas visuomenėje – didžiulė lojalių sirgalių bazė.

Kas didina aistras?

"Žalgirį" daugelis vertina kaip nacionalinę komandą, o Vilniaus "Lietuvos rytas" matomas ir buvo kuriamas kaip sostinės krepšinio klubas.

"Žalgiris" turi simbolinę ir istorinę mūšio prasmę, o "Lietuvos rytas" kaip klubas iš naujo buvo formuojamas 1990 m. komerciniu principu. Jame išreiškiama analogiško pavadinimo dienraščio tapatybė, – lygina I.Vaičaitis. – Vis dėlto kai kurie aistruoliai galbūt "Lietuvos rytą" priima kaip miesto komandą, tarkime, kaip "Sakalus".

Iš esmės, anot jo, abi komandos yra verslo vienetai: atsiradus naujam rėmėjui, "Žalgiris" formuojamas kaip verslo struktūra. Akivaizdu, kad aistringai savąją komandą per varžybas palaikantys sirgaliai nelieka abejingi jai ir po varžybų.

"Tikri krepšinio aistruoliai seka visas naujienas apie savąją komandą ir palaiko ją viešajame gyvenime. Todėl kai kurie suinteresuoti asmenys kuria karą visuomenės informavimo priemonėse ir taip tik didina aistras bei priešpriešą", – vertina I.Vaičaitis.

Jis pastebi, kad neretai sirgaliais naudojamasi, jais manipuliuojama, jie tampa įrankiu kažkieno rankose. Esą iš esmės sportas yra neutralus, bet kaip sovietai jį naudojo propagandai, taip ir dabar jis pasitelkiamas įvairiems tikslams.

Apklausė abi stovyklas

Abiejų komandų treneriai ir buvę žaidėjai, dienraščių sporto korespondentai, sporto klubų atstovai, naujienų agentūrų vadovai, vieno dienraščio redaktorius – I.Vaičaitis pasirinko respondentus, kurie apie "Žalgirio" ir "Lietuvos ryto" kovas žino daugiausia.

"Kone kiekvienas jų pabrėžė, kad konkurencija vyksta ne tik tarp Vilniaus ir Kauno krepšinio klubų, ji yra gilesnė ir vyksta visose srityje", – sakė I.Vaičaitis. Pažvelgus į miestus kaip į administracinius vienetus akivaizdžios konkurencijos nematysime, nes tai būtų nelygiaverčių priešininkų kova. Esą Vilnius yra posovietinio hierarchinio pobūdžio sostinė ir manoma, kad viskas turi telktis joje. Dažnas vilnietis įsitikinęs, kad viskas, kad yra už šio centro, – tai periferija. Tuo tarpu kauniečiai sako, kad centralizuotas valdymas turi būti decentralizuotas, apskritims vertėtų suteikti daugiau galių ir būti mažiau priklausomoms nuo Vilniaus.

"Susidaro įspūdis, kad viskas priklauso nuo Vilniaus, išskyrus krepšinį. Būtent krepšinio aikštelėje kauniečiai gali atsirevanšuoti prieš Vilnių", – daro išvadą I.Vaičaitis ir priduria, kad vilniečiai mano, jog ir krepšinio vieta – Vilniuje.

Klausimas be atsakymo

Sirgalių kovos – įprastas reiškinys visame pasaulyje, tik dažniausiai konkurencinis pradas nedaug bendra teturi su sportu. Paprastai visuomenę suskaldo politinis, religinis, etninis ar kitoks motyvas.

Mūsų šalies sporto klubų priešpriešos lyginti su analogiškais susipriešinimais užsienyje, anot I.Vaičaičio, nėra prasmės, nes klubų kūrimosi ir sirgalių formavimosi aplinkybės yra visiškai skirtingos. Pirmąjį krepšinio klubą Lietuvoje įkūrė sovietų valdžia 1940 m., kai profesionalūs klubai Europoje jau veikė gerą penkiasdešimtmetį. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje sporto klubus kurti imta po industrinės revoliucijos, kai formavosi darbininkijos sluoksnis.

"Darbininkai užsidirbdavo ir turėjo laisvo laiko, natūraliai atsirado poreikis įdomiai ilsėtis ir leisti pinigus. Sporto komandos kūrėsi rajonuose, jos tarpusavyje kovojo ir iš darbininkų išaugo profesionalūs žaidėjai", – pasakojo I.Vaičaitis.

Kodėl kilo priešprieša tarp Kauno "Žalgirio" ir Vilniaus "Lietuvos ryto", istoriškai pagrįsti sunku. Toji priešprieša ėmė ryškėti Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Iki tol krepšinio aikštelėse taip pat atkakliai varžęsi CSKA ir "Žalgiris" priešpriešai tarp miestų atsirasti pagrindo nesudarė.