Ministras, turintis apsispręsti, kaip šias skulptūras toliau saugoti, pirmadienį pareiškė norintis užkirti kelią netinkamam skulptūrų panaudojimui.

„Šiuo metu domėjimasis Žaliojo tilto skulptūromis ir galimybe jas išgabenti už Lietuvos ribų yra suaktyvėjęs, ir tai susiję su nedraugiškų mūsų šaliai jėgų ketinimais šias skulptūras panaudoti aštrinant geopolitinę situaciją, kurstant tautinę neapykantą ir nesantaiką mūsų valstybės atžvilgiu. Mano pareiga užkirsti kelią tokiems veiksmams“, – ministerijos išplatintame pranešime teigia Š.Birutis.

Paveldosaugininkai naikinti sovietinių skulptūrų apsaugą pasiūlė kovo pradžioje.

Anot ministerijos, po kovo 1 dieną Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos priimto sprendimo visuomenė per tris mėnesius gali pareikšti savo nuomonę dėl visiško apsaugos panaikinimo Žaliajam tiltui ir nukeltosioms skulptūroms. Ministras oficialų sprendimą gali pareikšti ne anksčiau nei pasibaigus minėtam terminui ir tai padarys birželio mėnesio pradžioje.

„Siekiant užkirsti kelią propagandiniams siekiams ir skulptūrų išgabenimui už Lietuvos ribų, kultūros paveldo apsaugos specialistai rekomenduoja ministrui laikytis procedūrų, skulptūras siūlytina saugoti kaip kilnojamąsias kultūros vertybes, neapibrėžiant konkrečios jų laikymo vietos“, – sakoma pirmadienį ministerijos išplatintame pranešime.

Daugiau nei 60 metų ant Žaliojo tilto Vilniuje buvusios sovietinės skulptūros nukeltos pernai liepą motyvuojant, kad jos yra avarinės būklės ir kelia pavojų saugumui. Jų nukėlimo oponentai argumentavo, kad skulptūros buvo neatskiriama tilto dalis bei kaltino valdžią politikavimu ir istorinių sąskaitų suvedinėjimu.

Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais. Pasisakantieji už nukėlimą sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.