Kalėjimas daugeliui asocijuojasi su ginkluotais sargybiniais ir spygliuota viela apjuosta tvora, tačiau taip buvo ne visuomet. LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ žurnalistai kviečia apsilankyti senuosiuose Vilniaus kalėjimuose.

Vilniaus rotušės požemiai girdėjo ir tylias raudas, ir šiurpias kankinamų žmonių aimanas – viduramžiais čia veikė miesto magistrato kalėjimas. Vilnius tada buvo suskirstytas į vadinamąsias jurisdikas, kiekviena bendruomenė turėjo savo teritoriją, o nusikaltę asmenys buvo baudžiami ten, kur įvykdė nusikaltimą.

„Jų sąlygos čia būdavo, švelniai tariant, šiandieniniais standartais absoliučiai netelpančios į jokius rėmus. Pavyzdžiui, 1684 metais vienam vežikui sumokama už 12 vežimų mėšlo išvežimą iš trijų Rotušės kalėjimų. Gyvenimas čia, kaip suprantate, buvo purvinas“, – pasakoja gidas Donatas Jokūbaitis.

Jis juokauja, kad kalinių maitinimas buvo vos ne jų pačių reikalas, o sanitarijos sąlygų nebuvo jokių. Tiesa, bausmės, vertinant iš šiandieninės perspektyvos, būdavo gana trumpos ir svyruodavo nuo kelių savaičių iki pusantrų metų.

Tačiau net ir toks įkalinimas nuteistiesiems atrodydavo pernelyg griežtas ir jie verždavosi į laisvę – išlikusiuose XVII amžiaus šaltiniuose užfiksuotas ne vienas kalinių pabėgimo atvejis.

Daugiau apie senuosius Vilniaus kalėjimus – reportaže.