Vienuolio Šv.Brunono ir jam galvą nukirtusio Zabedeno atminimą nutarusi įamžinti Vilniaus miesto valdžia sunkiai randa gatves, kurioms galėtų suteikti šių istorinių asmenybių vardus.

Šią savaitę Vilniaus miesto taryba ketino svarstyti nutarimo projektą dėl dviejų šalia viena kitos esančių gatvių Pašilaičiuose pavadinimo Šv.Brunono ir Zabedeno vardais.

Tačiau, pasak sostinės vicemero, Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos pirmininko Vidmanto Martikonio, kolegija nusprendė, kad krikščionybę skleisti į Lietuvą atvykęs vienuolis vertas didesnės pagarbos ir jo vardu reikėtų pavadinti ne miesto pakraštyje esančių Pašilaičių gatvę, o senamiesčio. Todėl Šv.Brunonui bus ieškoma naujos vietos, o klausimo svarstymas nukeltas į rugsėjį.

„Preliminariai Šv.Brunonui vieta lyg ir rasta netoli Neries, Zabedeno gatvė greičiausiai liks Pašilaičiuose", - BNS sakė V.Martikonis.

Anot jo, politinis sprendimas dėl šių dviejų asmenų, istoriniuose analuose paminėtų prieš 1000 metų, įamžinimo jau priimtas.

Vienuolis benediktinas Brunonas Bonifacas Kverfurtietis Katalikų bažnyčios yra paskelbtas kankiniu už tikėjimą. Lietuvos pasienyje nužudytas dvasininkas yra antrasis Vilniaus arkivyskupijos globėjas.

Jis buvo imperatoriaus kapelionas, misijų arkivyskupas, imperatorių Otono III ir Henriko II politikos vykdytojas. Metraščiuose įamžintas Brunono žygis į Rytus skleisti krikščioniškas idėjas.

„1009 metais Šventasis Brunonas, kuris vadinamas Bonifacijumi, arkivyskupas ir vienuolis, antrais savo atsivertimo metais, Rusios ir Lietuvos (Lituae) pasienyje pagonių trenktas į galvą, su 18 saviškių kovo 9 dieną nukeliavo į dangų", - taip Kvedlinburgo analuose pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.

Kunigaikščio Netimero brolis Zebedenas į istoriją įėjo kaip Brunonui galvą nukirtęs ir įmetęs ją į Aistros upę asmuo.

1009 m. žudydamas misionierius Zabedenas siekė apsaugoti pagonių tautą nuo priverstinio tikėjimo pakeitimo.