Į teismą kreipėsi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky bei dar šeši ieškovai.

Jų teigimu, visuotinis Vilniaus žydų bendruomenės susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai, o jame dalyvavę 262 nariai iš 2,1 tūkst. bendruomenės narių negalėjo priimti sprendimų.

Ieškovai tvirtino, kad konferenciją pirmininku išrinktas Simonas Gurevičius sušaukė savavališkai, neturėjo aktualių tikrųjų narių sąrašų, be to, valdybos sprendimas dėl konferencijos nebuvo tinkamai priimtas valdybos, nes nepasirašytas posėdžio protokolas.

Atsakovai, tuo tarpu, teigia, jog valdybos sprendimai buvo priimti vienbalsiai, tačiau jo nepasirašė pati ieškovė F. Kukliansky, tačiau pabrėžė, kad sprendimai priimami posėdyje, o ne tada, kai pasirašomas protokolas.

Jie taip pat atkreipė dėmesį, kad pati F. Kukliansky, anksčiau vadovavusi Vilniaus žydų bendruomenei, yra priėmusi įstatų pakeitimus, pagal kuriuos kvorumą galima nustatyti konferencijos metu ir jis nebūtinai turi siekti pusę visų asociacijos narių.

Vilniaus žydų bendruomenė taip pat pareiškė, jog „ieškiniu siekiama visai kitų tikslų nei deklaruojama, o būtent – išsaugoti ieškovų Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės valdymo organuose neteisėtai užimamas pareigas“.

Pernai bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė. Tokią poziciją palaikė ir apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas.

„Ieškovai savo argumentuose yra nenuoseklus, vienu atveju spręsdami, jog 35 asmenų arba 1,6 procento visų bendruomenės narių dalyvavimas eilinėje konferencijoje yra tinkamas konstatuoti kvorumą ir nepažeidžia protingumo principo bei konferencijoje nedalyvaujančių narių teisių, iš kitos pusės teigdami, kad ginčo konferencijos atveju, esant ženkliai didesniam dalyvių skaičiui, kvorumo konstatavimas pažeidžia nedalyvaujančių narių teises ir prieštarauja protingumo principui“, – rašoma teismo sprendime.

Ieškovai taip pat turės Vilniaus žydų bendruomenei atlyginti 3 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.