Minint Mykolo Kleopo Oginskio 250-ąsias gimimo metines, šiemet tvarkoma Oginskių koplyčia-mauzoliejus ir jos prieiga Vilniaus miesto senosiose kapinėse, vadinamose Šv.Apaštalų Petro ir Povilo arba Saulės kapinėmis.

Saulės kapinėse esančios Oginskių koplyčios-mauzoliejaus ir jos prieigos tvarkybos darbams Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos šiais metais skyrė 45 000 eurų, o LR Vyriausybė papildomai finansavo darbus 30 000 eurų suma.

Anot VĮ „Lietuvos paminklai“ projekto administravimo ir techninės priežiūros vadovo Viktoro Vilkišiaus, šiemet planuojama atlikti Oginskių koplyčios pamatų, sienų, grindų ir metalinių durų-vartelių restauravimą, stogo pilną tvarkybą, atkuriant bokštelį su kryžiumi ir užklojant nauja čerpių danga. Taip pat bus sutvarkyta koplyčios aikštelė, restauruojant atraminę sienelę ir metalinę tvorelę ir atlikti avarinių atraminių sienelių koplyčios prieigose restauravimo ir tvarkybos darbai.

Vilniaus miesto senosiose kapinėse Oginskių šeimos koplyčia-mauzoliejus pradėtas statyti 1876 m. pagal inžinieriaus architekto I.Levickio projektą. Klasicizmo stiliaus koplyčios pastatas, kuriame yra palaidoti nežinomi Oginskių šeimos nariai, pastaruosius dešimtmečius buvo apleistas, nukentėjo nuo asocialių asmenų sukelto gaisro, o praėjusiais metais ─ užkonservuotas, apjuosiant fasadą metaline konstrukcija bei uždengiant laikiną stogo dangą. Esant avarinei koplyčios būklei, tapo būtini skubūs remonto-restauravimo darbai.

„Vilniaus miesto senosiose kapinėse, kurios nuo 1945 m. yra vadinamos Saulės kapinėmis, stovi net keturios XIX-XX a. pradžios koplyčios. Šv. Vincento Pauliečio koplyčia yra pašventinta kapinėse pirmoji ─1811 m. Antroji iškilo Oginskių šeimos koplyčia (1863-1884 m.). Prisikėlimo koplyčia ir pseudogotikinė Meištavičių koplyčia pastatytos jau XX a. pradžioje. Oginskių koplyčia šiose kapinėse yra tvarkoma pirmoji, o kitų būklė nėra gera, tad joms reikės papildomo dėmesio”,– teigia Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas.

Tiksli vadinamųjų Saulės kapinių įsteigimo data nėra aiški, tačiau yra žinoma, kad 1828 m. kapinės jau minimos kaip parapijinės. Jose buvo laidojami Antakalnio, Šnipiškių ir Lukiškių priemiesčių gyventojai. XIX a. antrojoje pusėje Vilniaus senosiose kapinėse pradėta laidoti turtingesnius žmones: Oginskius, Zavadskius, Žabas. Todėl atsirado prabangių antkapinių paminklų, kapinėse pastatytos kelios koplyčios. Kapinės iš pradžių nebuvo aptvertos, ─ tik 1872 m., paraginus miesto valdybai, jos apjuostos pylimu. Mūrine tvora kapinės buvo aptvertos 1932 m., įrengti geležiniai varteliai.